Per kelerius pastaruosius metus pastatas buvo padegtas ne vieną kartą net ir tada, kai jame dar buvo gyventojų.
Naktį į pirmadienį Vilkaviškio ugniagesiai gavo pranešimą, kad name vėl siautėja liepsnos. Šįkart pirmame aukšte degė šiukšlės ir padangos.
Maždaug prieš savaitę trečiame aukšte liepsnojo benamių atitempta sofa.
Šį nuošalų pastatą žino kiekvienas kybartiškis. Jis vadinamas „Gulbės sale“.
Tarpukariu trijų aukštų mūriniame pastate buvo kino salė, vykdavo šokiai, o šalia buvusiame tvenkinyje plaukiojo gulbės.
Sovietmečiu šiame name buvo įrengta dvylika butų. Keturi iš jų – socialiniai būstai, kiti – privatūs. Name niekada nebuvo vandentiekio ir kanalizacijos, tačiau tai neatbaidė būsto neturinčių žmonių. Jame daugiausia gyveno čigonų šeimos.
Paskutinė jų šeima iš „Gulbės salės“ išsikraustė prieš kelerius metus po gaisro. Tąsyk koridoriuje buvo padegta spinta. Liepsnos buto gyventojams – trims moterims ir dviem vaikams – užkirto kelią išbėgti į lauką.
Į paklodes įvyniotus mažylius moterys iš trečio aukšto per langą nuleido virvėmis, o pačios – viena iš jų nėščia – išsigelbėjo ugniagesių kopėčiomis.
Nors pastatas daugybę kartų degė, nebuvo nustatytas nė vieno gaisro kaltininkas. Namo gyventojai vienas po kito išsikraustė ir pastate ėmė nuolat lankytis miesto valkatos.
Seniūnijos darbininkai užkalė langus ir duris, tačiau benamiai nuolat atlupdavo lentas. Vėliau ertmės buvo užmūrytos, kad niekas į pastatą nebelandžiotų, nebedegintų laužų.
„Jau du kartus mūrijome išgriautas plytas. Dabar svarstome, kad angas, matyt, reikės užbetonuoti. Kol kas su šiuo pastatu negalime nieko daryti, todėl stengiamės, kad jis būtų bent nepavojingas. Jis nėra kultūros paveldo objektas, – sakė „Lietuvos rytui“ Kybartų seniūnas Romas Šunokas. – Ne visi butai priklauso seniūnijai.
Privačiais būstais jų savininkai visiškai nesirūpina. Keturi butai yra perduoti antstoliams. Savininkus sunku rasti. Nekart kvietėme į susirinkimą, bet niekas neatvyko.“
Anot seniūno, ir remontas, ir nugriovimas kainuotų brangiai – beveik 70 tūkst. eurų.
„Nugriauti jo kol kas negalime, nes reikia bendro sutarimo su privačių būstų savininkais. Abejoju, ar jie prisidėtų – dauguma žmonių be jokių pajamų. Galima būtų namą parduoti, tačiau kas jį pirks be jokių komunikacijų?“ – apie įsisenėjusią problemą kalbėjo seniūnas R.Šunokas.
