Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje parlamentarai, nevyriausybinių organizacijų atstovai pastebėjo, kad pasieniečiai neturi atskiros tvarkos, kuria remiantis priimtų sprendimą dėl pažeidžiamų asmenų apgręžimo, nėra fiksuojama, kokie asmenys yra išstumiami atgal į Baltarusiją.
Be to, parlamentarai teiravosi, ar Lietuvoje iš viso egzistuoja efektyvi prieglobsčio pateikimo procedūra, mat norėdami pateikti prieglobsčio prašymą pasienio kontrolės punktuose užsieniečiai turi išpildyti dvi būtinąsias sąlygas, kurias galimai apsunkina Baltarusijos režimas.
Klausimai dėl apgręžtų asmenų
Vidaus reikalų ministrės patarėjas Raimundas Kalesnykas posėdžio metu kalbėjo, kad šeima su mažamečiais vaikais savaime nėra pažeidžiami asmenys, kuriuos Lietuva turėtų įsileisti į savo teritoriją.
„Pilna šeima, kurią priskiriame prie pažeidžiamų grupių, dar nėra pilnai pažeidžiami, kadangi pareigūnai yra specialiai apmokyti ir įvertina. Laikome (pažeidžiamais asmenimis – aut.past.), kai tikrai yra reikalinga tam tikra humanitarinė pagalba – sveikatos sutrikimai, nedelsiant reikia imtis priemonių. Tokie asmenys yra įleidžiami. Nes piktnaudžiavimo tikrai yra, daugelis yra be asmens dokumentų“,- kalbėjo R.Kalesnykas.
Posėdžio metu pastebėta, kad Lietuva neturi duomenų, kiek įleista ir kiek apgręžta pažeidžiamų asmenų, taip pat nėra vieningos pažeidžiamų asmenų identifikavimo sistemos, kuria remiantis VSAT pareigūnai priimtų sprendimus dėl apgręžimo.
Savo ruožtu ministerija pažymėjo, kad informacija apie apgręžiamų asmenų demografines charakteristikas nėra renkama. Nevyriausybininkai nuogąstauja, jog, neturint aiškios tvarkos, apgręžimo monitoringo, į Baltarusiją grąžinami ir pažeidžiami asmenys, mažamečiai vaikai.
VSAT Pagėgių rinktinės vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas teigė, kad migrantai neretai meluoja dėl savo amžiaus.
„Jei yra nepilnamečiai, ikimokyklinio amžiaus vaikai, būna akivaizdu, kad tai yra vaikai, pretenduojantys į pažeidžiamų asmenų statusą. Tačiau patys susidūrėme su situacija, kada pakankamai sudėtinga nustatyti nepilnamečių amžių, tad identifikavimas pasidaro problematiškas.
Turime patirties, kada asmenys patys prisistato nepilnamečiais ir prie valstybės sienos, tačiau atlikę amžiaus nustatymo procedūras turime tokį rezultatą, kad iš 200 asmenų, kurie pareiškė, kad jie yra nepilnamečiai, iš viso nepilnamečių buvo nustatyta tik 27“, – kalbėjo R.Petrauskas.
VSAT atstovo teigimu, sprendimą dėl apgręžimo priima pareigūnas, užsieniečius įvertinęs vizualiai, o atskiros tvarkos, kaip identifikuoti pažeidžiamus asmenis, nėra numatyta.
„Nekelia problemų tai, ką pareigūnas gali įvertinti būdamas vietoje, vizualiai. Jei tam reikia papildomų žinių, psichologo dalyvavimo, tai šis vertinimas darosi sudėtingas, ir įvertinti pareigūnai einamuoju metu nesugebėtų“, – sakė R.Petrauskas.
Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius teigė pastebintis konkrečios apgręžimo taikymo tvarkos gairių poreikį.
Negali prašytis prieglobsčio?
Posėdžio metu taip pat iškeltas klausimas, ar Lietuvoje iš viso egzistuoja efektyvi prieglobsčio pateikimo procedūra, kadangi, kaip akcentuoja nevyriausybininkai, pradėjus taikyti apgręžimo taktiką, prieglobsčio pasienio punktuose prašėsi tik vienas asmuo.
Nevyriausybininkai argumentuoja, kad Baltarusijos pareigūnai nesudaro užsieniečiams galimybės pasiekti oficialių sienos kirtimo punktų, iš jų atimami asmens dokumentai, kurie yra būtinoji sąlyga, norint prašytis prieglobsčio pasienio punkte.
„Tai yra tik prielaidos, kad Baltarusijos pusėje iš jų paimami dokumentai, kad jų neleidžia į pasienio kontrolės punktus. Neturėjome oficialios, patikimos informacijos apie tokį reiškinį, todėl manau, kad visi neteisėti migrantai, bent didžioji dalis jų, tikrai gali naudotis tuo būdu ir teisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką“, – pažymėjo VSAT atstovas.
R.Kalesnykas kalbėjo, kad užsieniečiai savo asmens dokumentus naikina sąmoningai, juos slepia, taip pat bando nuslėpti savo amžių, kilmės šalį.
„Sąmoningai užsieniečiai nepateikia prieglobsčio prašymo Lietuvoje, nes tada prasideda (prieglobsčio nagrinėjimo – aut.past.) procedūra, o jų tikslas yra patekti į kitas valstybes, apeinant Lietuvą“, – kalbėjo VRM atstovas.
Be to, kaip pažymi jis, ekstremalios situacijos metu sudaryta galimybė užsieniečiams kreiptis į Lietuvos diplomatines atstovybes užsienyje ir pateikti prašymus neatvykus į pasienio kontrolės punktus.
Raudonojo kryžiaus programų vadovė Eglė Samuchovaitė kalbėjo, kad dabartinė migrantų padėtis atitinka teisėtumo reikalavimus, tačiau lieka klausimas, ar šie teisės aktai atitinka prieglobsčio prašymo direktyvas, žmogaus teisių dokumentus.
„Jeigu žmogus ateis į pasienio kontrolės punktą neturėdamas dokumentų, jis bus neįleistas – tiesiog toks dabar yra mūsų reguliavimas. Ar tai atitinka prieglobsčio teisę? Nebūtinai, nes Ženevos konvencija numato, kad neturi būti baudžiamas pabėgėlis už tai, kad ateina be dokumentų, kad pasinaudoja suklastotais dokumentais. Man atrodo, kad čia galime prarasti, neatflirtuoti tų žmonių prašymų, kurie iš tiesų atvyksta su pagrįstais motyvais.
Kitas momentas, kur manau, mūsų įstatymai irgi nesuveikia – jeigu žmonės visgi sugeba patekti neteisėtais būdais į mūsų valstybę, tai mūsų įstatymas numato, kad nėra priimami prieglobsčio prašymai iš tų žmonių, kurie neteisėtai atvyksta, ir jie tos teisės neturi, išskyrus diskreciją, paliktą Migracijos departamentui“, – problemas įvardijo E.Samuchovaitė.
Statistikos departamento duomenimis, į Lietuvą šiais metais atvyko daugiau nei 4100 neteisėtai Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirtusių migrantų. Ketvirtadalis jų yra nepilnamečiai, beveik trečdalis (29 proc.) – moterų.
