Svarstomos po pateikimo Seimo pritarimo jau sulaukusios įstatymų pataisos, kurių paketą inicijavo 4 liberalai, 4 konservatoriai, 2 Laisvės frakcijos nariai. Vieną pataisą – ilginti penkiomis valandomis prekybą alkoholiu sekmadieniais – rengė ir „darbietis“ A.Mazuronis.
Tai pirmiausia liberalų rinkimų pažadus atspindinti duoklė rinkėjams. Jie valstiečių draudimus negailestingai pliekė kaip visuomenės laisvę varžančią, realios naudos neduosiančią kvailystę.
Natūralu, kad liberalams ir konservatoriams derėjo imtis valstietiškų draudimų peržiūros. Vis dėlto siūlomos liberalizavimo priemonės labai atsargios: tai atspindi skirtingas nuomones valdančiojoje koalicijoje ir yra kompromisinės.
Siūlomi iš esmės trys alkoholio prekybos ribojimus švelninantys įstatymų pakeitimai: leisti silpną alkoholį iki 15 proc. vartoti asmenims nuo 18 metų, ilginti jo pardavimo laiką sekmadieniais iki 20 valandos ir šiek tiek liberalizuoti alkoholinių gėrimų reklamą – nedrausti informacijos apie jų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, apdovanojimus.
Bet net toks saikingas suvaržymų diržo atlaisvinimas sulaukė tulžingos nutrupėjusios valstiečių frakcijos kritikos.
Suprantama, R.Karbauskio stovyklai tai tik dar viena dingstis pulti valdančiuosius, juo labiau kad taip dar ir galima atkeršyti protesto mitingus prieš valstiečių draudimo politiką rengusiai, o dabar iš jų valdžios vairą perėmusiai buvusiai opozicijai.
Vis dėlto komiškai atrodo, kai alkoholio vartojimo liberalizavimu piktinasi D.Kepenis, o kartu skundžiasi, kad jam trukdoma atlikti Seimo nario pareigas, nes iš jo reikalaujama galimybių paso, kurio jis neturi ir skiepytis nesirengia, nedėvi nė kaukės.
D.Kepenis triukšmauja, kad varžoma jo konstitucinė teisė laisvai pasirinkti gyvenimo būdą ir principus, o kaukių nauda esą mokslo neįrodyta. Bet ir jo peršamiems alkoholio vartojimo draudimams priešinęsi žmonės vadina tokią politiką jų laisvės rinktis suvaržymu.
Žinoma, ne vien opozicija nepritaria siūlymui švelninti kai kuriuos alkoholio prekybos ir reklamos draudimus. Yra ginčų ir valdančiųjų gretose.
Gal tai numatydamas sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys pareiškė, kad yra erdvės alkoholio vartojimo ir reklamos liberalizavimui, bet pabrėžė, kad įstatymų pataisas reikia svarstyti ne visu paketu, o kiekvieną atskirai ir tartis su verslu.
Ypač gali strigti siūlymas leisti įsigyti silpno alkoholio asmenims nuo 18 metų.
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad net trys ketvirtadaliai žmonių nepritaria alkoholio pirkėjų amžiaus kartelės nuleidimui.
Gal netikėta, kad ir prekybininkams ši pataisa neva nebūtų naudinga. Tiesa, jų naudą skaičiavo ir Seime pristatė ne jie, o Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas I.Rubikas.
Jis tvirtino, kad prekybininkams tektų vargti tikrinant dar ir kokio stiprumo alkoholį įsigyja pirkėjai, tai esą didintų jiems administracinę naštą, negana to, sukurtų gėrimų gamintojams skirtingas konkurencijos sąlygas.
Beje, šie svarstymai atspindi SAM ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) nuomonių skirtumus. SAM nepritaria ir prekybos alkoholiu sekmadieniais ilginimui, bet EIM tokią pataisą palaiko.
SAM remiasi tyrimu, rodančiu, kad pirmadieniais neblaivių darbuotojų būna dvigubai daugiau nei kitomis savaitės dienomis. Sekmadieniais ir pirmadieniais dar ir daugiausia apsinuodijimo alkoholiu atvejų.
Tačiau EIM baksnoja į kitą vežėjų įmonėse atliktą tyrimą, kuris atskleidęs, kad sutrumpinus svaigalų pardavimo laiką sekmadieniais, tik pirmąjį ir dar antrąjį mėnesį sumažėjo neblaivių vairuotojų pirmadieniais, o vėliau viskas grįžo į senas vėžes.
Todėl siūloma, užuot ribojus prekybą alkoholiu, skatinti verslą dažniau testuoti darbuotojus.
Žibalo į ginčų dėl alkoholio draudimų švelninimo laužą šliukštelėjo ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybė Lietuvoje, pasisakiusi prieš bet kokį prekybos ir reklamos liberalizavimą.
PSO buvo paskelbusi, kad mūsų šalis daugiausia vartoja alkoholio pasaulyje, nors iš karto kilo abejonių, ar tai tiesa, o vėliau paaiškėjo ir statistikos klaidos, ir skaičiavimo metodų spragos.
Dabar paskelbta, kad Lietuva 17 proc. sumažino suvartoto alkoholio kiekį vienam žmogui per penkerius metus ir pateko tarp penkių didžiausią pažangą padariusių šalių pasaulyje. Tai aiškinama svaigalų kontrolės sugriežtinimu, bet neprimenama, kad dar didesnis efektas pasiektas keliose kitose šalyse, kaip antai Estijoje, kurioje jokių naujų draudimų neįvesta.
Vienaip ar kitaip, akivaizdu, kad dėl pateiktų alkoholio prekybos ir reklamos liberalizavimo įstatymų paketo dar virs smarkios kovos Seime ir sunku pasakyti, kaip atrodys galutinis variantas.
Kol kas bene mažiausiai ginčų kelia absurdiškų reklamos draudimų švelninimas. Leidus bent teikti visuomenei mokslinę ir istorinę informaciją apie alkoholį ir jo vartojimo tradicijas, gamintojų laimėjimus jau būtų šioks toks žingsnis sveiko proto link.
