„Dabartinės situacija ir Lietuvos sergamumo lygis, lyginant su kitomis Europos šalimis, yra tikrai labai prastas. Ir dėl to yra kalta ne tik delta atmaina. Visos šalys susiduria su delta atmaina, tačiau vienos valstybės yra visai kitoje situacijoje, o Lietuvoje tiek sergamumas, tiek mirtingumas yra vienas blogiausių“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė patarėja.
Patarėjos teigimu, viena iš pagrindinių esamos situacijos priežasčių yra tai, kad su vakcinavimu Lietuvoje buvo pavėluota. Be to, pažymi I. Segalovičienė, pamirštos ir elementarios apsisaugojimo nuo viruso priemonės.
„Atsakymas pagrindinis – mes pavėlavome su vakcinavimo režimu. Mūsų manymu, pagrindinė kryptis yra vakcinavimo skatinimas. Tai yra efektyviausia priemonė šiam klausimui užtikrinti“, – sakė patarėja, pažymėdama, kad kartu per mažai dėmesio buvo skiriama elementarioms apsisaugojimo nuo COVID-19 priemonėms.
„Lietuvoje apie tokias chrestomatines pandemijos arba infekcijos valdymo priemones, kaip kaukės, atstumas, dezinfekcija, vėdinimas, čiaudėjimo ir kosėjimo etikas, – šie maži dalykai, jie maži, bet vertingi (...) visuomenėje nebuvo palaikomas pakankamas dėmesys“, – teigė patarėja.
Jos teigimu, Vyriausybei nuo penktadienio grąžinus privalomą kaukių dėvėjimą, ilgainiui grįžti prie griežto karantino nederėtų. I. Segalovičienės manymu, grįžimas prie tokio karantino režimo, koks buvo įvestas antrosios COVID-19 bangos metu, naudos nebeduotų.
„Toks užsidarymas, kokį mes jau esame turėję, vargu bau ar būtų efektyvus, ar būtų suprastas visuomenės ir priimtas taip, kaip mes tą priėmėme anksčiau. Todėl pandemijos valdymui reikalingi diferencijuoti, taikūs sprendimai‘, – apibendrino patarėja.
Vyriausybė trečiadienį vykusiame posėdyje nutarė nuo spalio 1 dienos įvesti privalomą kaukių dėvėjimą uždarose erdvėse ir Galimybių pasą turintiems asmenims.
Ministrų Kabineto sprendimu, veido kaukių (respiratorių ar kitų priemonių) dėvėjimas uždarose erdvėse bus privalomas, nepriklausomai nuo to, ar veikla vykdoma su Galimybių pasu ar be jo.
