Jos kaina – ne tik sudaužyti likimai, sutrypta reputacija, bet ir didžiuliai finansiniai nuostoliai. Kol be pagrindo apkaltintieji iki galutinio išteisinimo pereina visas teismų pakopas, dažnai advokatams tenka sumokėti 20 tūkst. eurų ar dar didesnes sumas. Nors net kai karvei aišku, kad nesi arklys, prokuroras mano kitaip, taigi turi tai įrodinėti pasitelkęs ne pačius pigiausius teisininkus.
O kur dar patirti nuostoliai dėl turto arešto, kitų suvaržymų?
Nenuostabu, kad ne vienas nepagrįstai apkaltintas įtariamasis sutikdavo pripažinti nebūtą kaltę, kad tik nereikėtų pereiti visų tų pragaro ratų ir įklimpti į skolas. Mat iki šiol įstatymai nenumatė galimybės išteisintiems asmenims atgauti bent išlaidas advokatui.
Tik šį pavasarį Konstitucinis teismas pagaliau bent iš dalies atkūrė teisingumą – išaiškino, kad ir išteisinti asmenys gali atgauti bylinėjimosi išlaidas.
Tiesa, tas sąskaitas turėtų padengti valstybė. Kitaip tariant, visi mokesčių mokėtojai. O kodėl ne prokurorai, teisėjai ar visokie specialiųjų tarnybų agentai, kurpiantys iš piršto laužtas bylas?
Aiškinama, kad tuomet jie bijos pradėti ikiteisminius tyrimus, nes nuostolius teks padengti iš savo kišenės.
Gal būtų galima šiems pareigūnams kaip notarams įvesti privalomą civilinės atsakomybės draudimą?
Tiktai vargu ar kokia draudimo kompanija, pažvelgusi į mūsų prokurorų ar STT tyrėjų darbo rezultatus, sutiks juos drausti, jeigu tik dar nėra susipykusi su protu. Arba užsiprašys tokių įmokų, kad joms padengti neužteks nei atlyginimų, nei tarnybinių priedų ir premijų.
Dar vienas variantas – prievolė, kad išteisintiems asmenims išlaidas atlygintų pačios teisėsaugos institucijos.
Ir, žinoma, būtina numatyti, kad jokių papildomų subsidijų iš biudžeto nebus skirta. Padarei broką – susimokėk. Gal tada, kai prokuratūros sąskaitoje ims švilpti vėjai, bent vadovybė susizgribs, kad kelti bylų ir pradėti tyrimų, kai nėra ne tik įrodymų, bet ir užuominų apie nusikaltimą, tiesiog neapsimoka.
