„Bendrai man pats karantino neskelbimas atrodo šiek tiek keistokai. Aš minėjau ir vakar, kad man susidaro dar vienas vaizdas, jog premjerė, prisikalbėjusi, kad stengsis neskelbti karantino, tokiu būdu bando gauti politinių dividendų. Karantino nėra, bet priemonės kažkokios yra įvedinėjamos.
Bet dar vienas yra niuansas – su karantinu yra susijusios išmokos medikams už kovidinį darbą. Tai gali būti, kad tokiu būdu Vyriausybė siekia taupyti lėšas ir medikams nebemokėti už papildomą darbą“, – tvirtino A.Veryga.
Eksministras kalbėjo, kad būtent dėl šių priežasčių karantinas Lietuvoje turėtų būti paskelbtas.
„Kaip teisinio režimo, aš manau, kad reikia. Jis sukuria ne tik prievoles, bet ir galimybes. Jeigu yra tokia situacija sudėtinga, reikės ir su medikais atsiskaityti. Vyriausybei reikia turėti mechanizmą, kaip atlyginti medikams, gydymo įstaigoms patirtas išlaidas, nes jų gi bus“, – atkreipė dėmesį jis.
Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys vėliau paneigė A.Verygos išsakytus kaltinimus, nurodydamas, kad šie priedai pandemijos metu medikams teikiami visuomet, tiesiog nuo esamo režimo priklauso, iš kieno – Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ar valstybės biudžeto – kišenės.
„Esu labai nemaloniai nustebęs šiandien paleistomis abejonėmis ir neteisinga informacija, kad neva dėl to, jog Vyriausybė neskelbia karantino, darbuotojai netenka COVID-19 priedų. Noriu paneigti tai ir priminti, kad kai yra karantinas, priedai yra mokami iš PSD, o kai ekstremali situacija – iš valstybės biudžeto.
Šių priedų mokėjimas niekada nebuvo sustojęs. Kiekvieną mėnesį pagal visas tvarkas yra sumokama“, – patikino A.Dulkys.
Nesupranta, kokiais kriterijais remiasi
A.Veryga taip pat pabrėžė nesuprantantis, kokiais kriterijais remiantis premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė svarstytų karantino įvedimą.
„Ne, neaiškūs (kriterijai, – aut.past.). Aš priminsiu, kaip pernai mes buvome kritikuojami, kodėl taip vėlai ėmėmės priemonių. Pernai tuo metu buvo maždaug 90 atvejų. Dabar turime daugiau nei pusantro tūkstančio. Ir mus kalė, kad per vėlai ėmėmės priemonių. Tai koks tas kriterijus?“ – klausė A.Veryga.
„Dėl pačių kaukių aš tikrai nematau nieko blogo, gerai, kad jos yra, viskas su jomis tvarkoje, bet turbūt sutiksite, jog kaukių uždėjimas vyresnio amžiaus žmonių nepaskiepys. Vis tiek pagrindinė priemonė, kuri šiandien yra reikalinga, yra neįgyvendinta.
O ministras atsikalbinėja, aiškina, kad čia negeros priemonės, galvokite, ką kalbate. Jeigu jis žino, kaip padaryti geriau, tai tegul paskiepija – be pinigų, be žalos atlyginimo. Bet kad nepaskiepija“, – kritikavo jis.
Primename, kad sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys skeptiškai įvertino valstiečių suformuotos šešėlinės Vyriausybės teiktą įstatymo projektą, numatantį 100 eurų vienkartinę išmoką nuo COVID-19 pasiskiepijusiems 65 metų ir vyresnio amžiaus asmenims.
Dėl kylančių rodiklių kaltas ir galimybių pasas?
Buvęs sveikatos apsaugos ministras taip pat teigė manąs, kad galimybių paso įvedimas turėjo neigiamų pasekmių viruso plitimui, nes pasiskiepijusiems asmenims esą buvo tarsi pasakyta, jog jiems saugotis nebereikia.
„Kaukių nedėvėjimas buvo pateiktas kaip kažkoks bonusas, jeigu tu turi pasą ir esi pasiskiepijęs, nors žinoma, kad gali užsikrėsti ir ligą perduoti. Kai buvo pradėta žaisti infekcijų kontrolės priemonėmis ne kaip infekcijų kontrolės priemonėmis, o dovanomis arba bausmėmis, tai taip ir išėjo.
Žmonės suprato, kad jeigu esi paskiepytas, gali nebesisaugoti“, – sakė A.Veryga.
S.Skvernelis: prie manęs tokių skaičių dabar nebūtų buvę
Dabartinės Vyriausybės pandemijos valdymui kritikos turėjo ir ekspremjeras Saulius Skvernelis. Pasak jo, praėjusiais metais jo vadovaujama Vyriausybė buvo kaltinama, kad delsia skelbti karantiną, nors atvejų skaičius buvo apie dešimt kartų mažesnis.
„Jeigu lygintume su praėjusių metų situacija tuo pačiu metu, kai skaičiai skyrėsi dešimt kartų, ir mus visais būdais kaltino, kad mes vėluojame karantiną įvesti, tai seniai jau reikėjo jį įvesti. Manau, kad reikėjo daryti viską nuosekliai nuo pat pavasario, jog tokių skaičių nebūtų. Dabar tai yra nepadaryta.
Ar karantinas bus įvedamas, ar ne, tai matau, kad bijoma tą padaryti, ieškoma kitų sprendimų. Pažiūrėsime, ar nuo spalio 1 dienos papildomos priemonės esmingai perlauš situaciją, kuri yra stipriai blogėjanti. Ekspertai teigia, kad greitai prie 4 tūkst. atvejų priartėsime. Gali tiesiog nebebūti pasirinkimo dėl karantino“, – prognozavo S.Skvernelis.
Ekspremjeras pridūrė, kad jo vadovavimo Vyriausybei metu „tokių skaičių dabar būtų nebuvę“.
S.Skvernelis nemano, kad valstiečių šešėlinės Vyriausybės siūlomos finansinės paskatos skiepijant senjorus pasiteisintų. „Nemanau, kad finansinė paskata tiems žmonėms, kurie abejoja, būtų esminė“, – svarstė jis.
I.Šimonytė atsakė į kaltinimus
Į A.Verygos kritiką ir įtarimus, kodėl Vyriausybė vis dar neskelbia karantino, griežtai atsakė premjerė I.Šimonytė. Ji tvirtino paskaičiavusi, kad praėjusiais metais, kai atvejų skaičius buvo toks pat, kaip dabar, karantino ribojimai nebuvo griežtesni.
„Aš pasižiūrėjau, ką buvo paskelbęs ponas Veryga praėjusiais metais tuo pačiu metu, kai atvejų skaičius buvo toks pats, kaip dabar, tai buvo ką tik paskelbtas karantinas ir apribota dalis veiklų. Taip, dalis veiklų buvo apribota, renginiai, jei teisingai atsimenu, sporto klubai, sveikatingumo, grožio paslaugos, bet tikrai buvo toli nuo kažkokio labai griežto karantino.
Antras dalykas, tuo metu paskiepytų žmonių Lietuvoje nebuvo. Dabar yra paskiepyta 1,7 mln. žmonių, yra veikiantis būdas užtikrinti saugų paslaugų teikimą ir, man atrodo, čia nėra nei Vyriausybės, nei verslo interesas, kad verslas būtų visiškai uždarytas.
Yra galimybės veikti gerokai saugiau, nei praėjusiais metais, ir aš noriu priminti, kad praėjusiais metais iki naujos Vyriausybės suformavimo ponui Verygai neatrodė, jog reikia griežtinti karantino reikalavimus. Jie tikrai buvo švelnesni, nei yra šiuo metu.
Skirtumas tik toks, kad toje pačioje veiklų apimtyje yra leidžiama paslaugomis naudotis žmonėms, turintiems imunitetą“, – sakė ministrė pirmininkė.
