Iki daugybę kartų rašyto ir perrašyto įstatymo priėmimo jau buvo likęs vienas žingsnis, bet praėjusį ketvirtadienį parlamentarai ir vėl stryktelėjo kelis dešimtmečius atgal.
Konstitucinis teismas dar 2005 metais išaiškino, kad Seimo nariams privalu įteisinti savo atostogas. Be to, teismas įpareigojo Seimo nariams numatyti sankcijas už praleistus posėdžius.
Tai turėjo būti reglamentuota atskiru įstatymu. Jo projektas jau buvo parengtas praėjusią kadenciją, bet į diskusijas dėl atostogų, jų trukmės ir sankcijų dydžio įsivėlę tautos išrinktieji tik pamindžikuodavo ir įstrigdavo.
Tas pats nutiko ir šios kadencijos Seime, nors šįkart parlamentarų atostogos projekte net nebuvo numatytos. Valdančiųjų tobulintas projektas ketvirtadienį nesulaukė nei pakankamos jų pačių, nei opozicijos paramos.
Už Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymą per priėmimą balsavo tik kiek daugiau nei penktadalis parlamentarų: 25 buvo už, 13 – prieš, 59 – susilaikė.
Išsigando G.Nausėdos veto
Bet šįkart politikus išgąsdino ne tik galima neigiama rinkėjų reakcija, o nuogąstavimai, kad skylėtą dokumentą sutaršys dar ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Į krūmus prieš lemiamą balsavimą nėrę politikai neabejojo, kad šalies vadovas jo nepasirašys. Bent jau taip garsiai galvojo opozicinei Darbo partijos frakcijai priklausantis Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis.
Politikas įsitikinęs, kad sąskaitų su valdančiaisiais turintis G.Nausėda tokios progos nebūtų praleidęs. „Prezidentas, mušdamas Seimą ir Seimo narius, galėtų be didesnio vargo sau krautis politinius taškus. Tai Seimas, matyt, nutarė jam tokios progos nesuteikti“, – sužlugusį balsavimą aiškino parlamentaras.
Kita vertus, A.Mazuronis įsitikinęs, kad Seimas būtų pliekiamas nepelnytai, nes projekte nebeliko daugiausiai aistrų bei ginčų kėlusių nuostatų.
Sankcijų išvengs ir toliau
Iš tiesų, kai kurios politikams itin jautrios projekto vietos buvo koreguojamos ir ketvirtadienį vykusio įstatymo priėmimo metu. Pirmiausia buvo nugludintas sankcijas už posėdžių nelankymą numatęs straipsnis.
Jam pastabų turėjo ir Seimo teisininkai. Tik pastarieji priminė, ką jau yra išaiškinęs Konstitucinis teismas: parlamentarų pareiga yra dalyvauti Seimo posėdžiuose.
Tuo metu Seimo atmestame įstatymo projekte buvo siūloma, kad darbo užmokestis parlamentarams 5 proc. gali būti mažinamas už kiekvieną be priežasties praleistą Seimo, komiteto ar komisijos posėdį.
Bet sankcijos parlamentarams grėstų tik tuomet, jeigu jie nedalyvautų daugiau kaip pusėje visų balsavimų. Tiesa, ketvirtadienį buvo sušvelninta ir ši nuostata.
Seimo nariai pritarė, kad sankcijos būtų taikomos tik už tuos praleistus posėdžius, kuriuose balsuojama dėl įstatymų priėmimo. Bet jos negaliotų neatėjusiems balsuoti dėl įstatymų pateikimo ar svarstymo.
Rinkosi viešbutį, ne butpinigius
Seimo salėje buvo išbrauktas ir siūlymas atsisakyti parlamentui priklausančio viešbučio, kuriame šiuo metu glaudžiasi beveik pusė parlamentarų.
Vietoje jo Vilniuje savo būsto neturintiems parlamentarams planuota mokėti butpinigius. Bet socialdemokratas Algirdas Sysas aiškino, kad valstybei tai atsieis brangiau nei išlaikyti viešbutį, be to, esą nepasiteisino dar nė viena privatizacija.
Anot parlamentaro, pas Seimo vadovę Viktoriją Čmilytę-Nielsen vykusiame pasitarime tam esą nepritarė visų frakcijų atstovai, išskyrus konservatorius.
Kai kurie politikai replikavo, kad valdantieji įvardytų būsimus pastato sostinės centre pirkėjus. „Tada ir matytumėme, kodėl atsiranda tokios iniciatyvos“, – įtarimais dalijosi opozicijos atstovas Artūras Skardžius.
Kiti nuo balsavimo dėl viešbučio ragino nusišalinti Vilniuje gyvenančius parlamentarus. „Nes vilniečiams, patogiai gyvenantiems savo namuose, turbūt sunku įsivaizduoti, kokių sunkumų kyla parlamentarams, į Seimą keliaujantiems per visą Lietuvą“, – graudino valstietis Stasys Tumėnas.
Bet neatsisakyti viešbučio ragino ir Vilniuje gyvenanti konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė. „Tik pagalvokite, kokią pinigų švaistymo mašiną mes atidarysime, kai visiems teks mokėti butpinigius“, – nuogąstavo ji.
Be to, buvo pritarta siūlymui, kad tie Seimo nariai, kurių rinkimų apygarda apima daugiau nei vienos savivaldybės teritoriją, galėtų turėti kelis iš valstybės biudžeto išlaikomus biurus.
Šį siūlymą anksčiau atmetusio Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Stasys Šedbaras tikino, jog taip esą būtų įteisintos nelygios vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardoje išrinktų Seimo narių teisės.
Kiekvienas turėjo savo motyvų
Bet net ir šie politikams palankūs pataisymai ilgai stalčiuje laikyto įstatymo projekto neišgelbėjo. Parlamentarai už jį nebalsavo dėl skirtingų sumetimų.
Per balsavimą susilaikęs A.Mazuronis aiškino, kad svarstyti siūlymai turėtų būti reglamentuojami ne atskiru įstatymu, o Seimo statute. Tokiu atveju jo negalėtų revizuoti prezidentas G.Nausėda.
Be to, Seimo vicepirmininkas stebėjosi, kaip vyko įstatymo projekto svarstymas Teisės ir teisėtvarkos komitete. „Kaip ten viskas vyko ir koks buvo bendras sutarimas, kai šiandien salėje vieningai ir triuškinamai buvo pakeistos bene visos pagrindinės projekto nuostatos. Akivaizdu, kad Seimo frakcijų pritarimo joms nebuvo“, – kalbėjo opozicijos atstovas.
Prieš Seimo salėje išpešiotą įstatymo projektą balsavęs konservatorius Audrius Petrošius teigė, kad kai kurios jo nuostatos primena mokyklos laikus. „Dabar realiu laiku, sėdėdami Seimo salėje, pagimdėme visiškai neišdiskutuotą frankenšteiną, todėl šiandien nepaisant to, kad manau, jog šis teisės aktas yra būtinas, jam pritarti negaliu“, – sakė rimtesnių diskusijų pasigedęs A.Petrošius.
Liberalų sąjūdžiui priklausantis buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad priiminėjamas įstatymas iš viso neturi prasmės, nes jis neįgyvendina Konstitucinio Teismo nutarimo dėl atostogų, o būtent tam buvo pradėtas rengti. „Mes šiuo įstatymu tik dumiame žmonėms akis“, – įsitikinęs politikas.
Po balsavimo – pasiplakė
Už įstatymą balsavusi valstietė Agnė Širinskienė vėliau stebėjosi, kad Seimo nariai turbūt yra vieninteliai Lietuvoje, kurie gauna algą neatėję į darbą.
Jau daugiau kaip dešimtmetį vietoje mindžikuojančius kolegas kritikavo ir Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma. „Tenka apgailestauti, kad ir šis Seimas nepajėgus priimti šito įstatymo. Matau turbūt vienintelę galimybę, kad prezidentas teiktų šitą įstatymą, tada gal Seimas nedrįstų jo atmesti. Nes apgailėtina, kai Konstitucinio teismo nutarimo negalime įgyvendinti jau keliolika metų“, – po balsavimo replikavo J.Razma, nors už projektą balsavo tik 10 konservatorių.
Bet Seimo Darbo partijos frakcijos atstovas A.Skardžius jam juokais priminė, kad Prezidentūroje jau kurį laiką šeimininkauja nebe Dalia Grybauskaitė.
Apsaugos tuoj prireiks visiems
Šias batalijas per televiziją ketvirtadienį stebėjęs buvęs ilgametis Seimo etikos prievaizdas, socialdemokratas Algimantas Salamakinas pripažino, kad šįkart sunkiai tvardėsi.
Buvęs politikas manė, kad įstatymui bus pritarta, nes prieštarauti ten esą jau nebuvo kam. „Nesupratau, ko jie taip išsigando, juk įstatymo labiau iškastruoti neįmanoma“, – stebėjosi A.Salamakinas.
Jį ypač glumino kai kurių parlamentarų kalbos, kad siūlytas įstatymo nuostatas esą galima numatyti Seimo statute: „Praėjo keliolika metų ir vėl viskas iš pradžių.
Juk turbūt ne veltui Konstitucinis teismas nurodė, kad tai turėtų būti reglamentuota įstatymu. Tik taip galima užtikrinti, kad į šį procesą būtų įtrauktas veto teisę turintis valstybės vadovas.
Nes dabar, kai tie dalykai yra reglamentuojama statute, Seimas atrodo lyg tas artistas, kuris pats ir bilietus parduoda, ir pats šoka, ir dar sau paploja“.
Socialdemokratas prisiminė, kad dėl atostogų politikai trypčiojo ir prieš dešimtmetį. „Bet kur tu rasi tokį darbą, kur pats sau gali pasiskirti tiek atostogų, kiek nori? Nebent pats sau susikursi darbo vietą. Tada gali kiek nori atostogauti, kur nori važinėti. Bet turbūt verslininkai neleidžia sau taip, kaip Seimo narys – žmona, matote, nupirko kelialapį į Egiptą ir jis negali nevažiuoti. O darbas palauks“, – stebėjosi A.Salamakinas.
Buvęs ilgametis parlamentaras mano, kad po tokių sprendimų, koks priimtas praėjusį ketvirtadienį, apsaugą gali tekti skirti ne tik Seimo vadovei, bet ir likusiems 140 tautos atstovų.
„Nes jau bijo išeiti iš Seimo, kad kas jų neprimuštų. Bet jei taip dirbs, lai neverkia, kad ir akmenimis apmėtys.
Esu nutolęs nuo aktyvios politikos, bet žiūrint iš mano kiemo, susidaro toks įspūdis: mes kvailai atrodėme, bet dabar Seimas dar kvailesnis. Aš būdamas Seimo nariu bent jau nebijojau išeiti į gatvę“, – dėl Seimo negebėjimo įgyvendinti Konstitucinio teismo sprendimų stebėjosi A.Salamakinas.
