Kaip rodo apklausos duomenys, politinių partijų lyderiai per du mėnesius nepasikeitė, o štai į antrąją reitingų lentelės vietą pakilo konservatoriai, iš šios vietos išstūmę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS).
Lyderiai tie patys
Iš reitingų lentelės viršūnės nesitraukia Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – pasitikėjimas šia politine jėga per du mėnesius paaugo dar 1,8 proc. – socialdemokratus šiuo metu palankiai vertina 17,7 proc. rinkėjų. Antrojoje vietoje atsidūrė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), kurią palankiai vertintų 12,9 proc. apklaustų gyventojų. Tiesa, liepos-rugpjūčio mėnesiais atliktoje apklausoje konservatoriams palaikymą išreiškė kiek daugiau rinkėjų – 13,1 proc.
Ženkliai smuko pasitikėjimas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – vasaros pabaigoje valstiečius teigiamai vertino 15,6 proc. rinkėjų, dabar šią partiją rinkimuose palaikytų 10,4 proc. apklaustųjų.
„Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo, kad socialdemokratai gavo dalį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) balsų, kai šiuos paliko buvęs opozicijos lyderis Saulius Skvernelis.
„Jeigu žiūrėtumėme į skaičius, socialdemokratų prieaugis yra keli procentai (žr. į lentelę), tai tiek pat nukrito nuo valstiečių ir žaliųjų. Akivaizdu, kad po to, kai Saulius Skvernelis išėjo su kitais įtakingais žmonėmis ir suformavo frakciją, daliai rinkėjų alternatyvos nėra, artimiausias pasirinkimas buvo socialdemokratai“, – aiškino V.Gaidys.
Jo teigimu, jeigu naujoji frakcija taps ir partija, reitingų lentelėse jai gali pasisekti.
„Jeigu Saulius Skvernelis suformuotų partiją, gali būti, kad būtų visai neblogai. Tie balsai iš socialdemokratų grįžtų atgal pas jį, o dabar nėra kur padėti tų balsų“, – svarstė sociologas.
O štai pasitikėjimas Liberalų sąjūdžiu kiek paaugo – šios partijos reitingai pakilo nuo 5,5 proc. iki 6 proc. Penktoje vietoje atsidūrė Darbo partija, kuri šiuo metu sulauktų 5,6 proc. rinkėjų palaikymo.
Pastebima, kad ženkliai smuko Laisvės partijos skaičiai – vasaros pabaigoje šią partiją palaikė 3 proc. gyventojų, dabar už ją balsuotų vos 1,8 proc. apklausoje dalyvavusių rinkėjų.
V.Gaidžio teigimu, liberalių pažiūrų partijų reitingų svyravimui įtakos gali turėti ir partijų lyderių vertinimas.
„V.Čmilytė-Nielsen turi gerą reputaciją, o Aušrinės Armonaitės reitingas ir toliau mažėja. <...> Aušrinė Armonaitė nori dekriminalizuoti narkotikus, nori, kad vienos lyties partnerystė būtų, kur dar visi galimybių paso reikalai, tai šių dalykų užtenka, kad už ją noriai balsuotų jaunimas, bet nebalsuotų pensininkai“, – pastebėjo sociologas.
Jei rinkimai vyktų kitą sekmadienį, 23,2 proc. gyventojų nežinotų, už ką balsuoti. Vasaros pabaigoje tokių žmonių tarp apklaustųjų buvo kiek mažiau – 17 proc.
G.Nausėda viršūnės neužleidžia
Kaip rodo apklausos duomenys, visuomenė vis dar labiausiai pasitiki prezidentu Gitanu Nausėda – palankumą jam išreiškė 52,8 proc. apklaustų rinkėjų, nepalankiai jį vertina 25,8 proc. gyventojų. Tiesa, vasaros pabaigoje šalies vadovą palaikė 55,2 proc. rinkėjų.
Socialdemokratų vedle Vilija Blinkevičiūte šiuo metu pasitiki 49,2 proc. apklaustųjų, nepalankiai ją vertina 19,6 proc. gyventojų. Trečioje vietoje įsitvirtino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, kuriam palaikymą dabar išreikštų 44,5 proc. apklaustų rinkėjų. Neigiamai jį vertina 21,6 proc. gyventojų.
Kiek paaugo palaikymas Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilyte-Nielsen – liepą-rugpjūtį už Seimo pirmininkę būtų balsavę 37,2 proc. rinkėjų, dabar jai palaikymą reikštų 40,3 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų. Premjere Ingrida Šimonyte šiuo metu pasitiki 33,1 proc. gyventojų, tačiau nepalankiai ją vertina net 46,9 proc. rinkėjų.
Komentuodamas premjerės reitingus, V.Gaidys pastebėjo, kad I.Šimonytės vertinimas stabilizavosi.
„Situacija stabilizavosi po rugpjūčio pradžios – anksčiau valstybės siena buvo visiškai nekontroliuojama, bėgo šimtai nelegalių migrantų, ir nebuvo aišku, ką daryti. Dabar situacija suvaldyta, statoma siena, tai atsiliepė ir reitingams.
Vyriausybės reitingas irgi stabilizavosi, o gal net truputį ir pakilo. Bet toks pats Vyriausybės reitingas buvo ir 2017 metų rugsėjį, kai valdė ir Skvernelio vyriausybė. Vyriausybės reitingai niekada nebūna aukšti, ypač, kai yra tokie įvykiai“, – komentavo V.Gaidys.
Pasak jo, yra visuomenės grupių, kuriose I.Šimonytė turi tvirtą pliuso ženklą – tai jaunimas, žmonės su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu ir didieji miestai.
„O minusai yra rajonų centrai, pagyvenę žmonės. Ten jau yra Nausėdos lankos“, – pažymėjo „Vilmorus“ vadovas.
Už vidaus reikalų ministrę A.Bilotaitę dabar balsuotų 25,7 proc. rinkėjų (liepą-rugpjūtį – 22,1 proc.), tačiau nepasitikėjimas ja didesnis – neigiamai šią politikę vertina 46,8 proc. apklaustųjų. Sveikatos apsaugos ministru Arūniu Dulkiu pasitiki 28,5 proc. apklaustų gyventojų, neigiamai jį vertina 47,6 proc. rinkėjų.
Apklausos duomenys rodo, kad visuomenė labiausiai nepasitiki ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu, teisingumo ministre Evelina Dobrovolska. Iš viso trylika Vyriausybės narių – su minuso ženklu.
Labiausiai pasitiki ugniagesiais
„Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, visuomenė labiausiai pasitiki šalies ugniagesiais gelbėtojais – juos teigiamai vertina 91,1 proc. apklaustųjų. Lietuvos policija pasitiki 67,8 proc. gyventojų, kariuomene – 64 proc. lietuvių. Išaugo pasitikėjimas ir pasieniečiais – pasak V.Gaidžio, jis yra aukščiausias nuo 2015-ųjų.
Sveikatos apsaugos sistemą teigiamai vertina 52,7 proc. gyventojų, ja nepasitiki 16,4 proc. apklaustųjų. Švietimo sistema pasitiki 52 proc. apklausoje dalyvavusių šalies gyventojų.
