„Šią savaitę buvo premjerės ir sveikatos apsaugos ministro paskelbti ketinimai įvesti karantiną. Ir pasižiūrėkite, kokia buvo daugelio mūsų žmonių reakcija“, – „Žinių radijui“ teigė V. Blinkevičiūtė.
„Negalime pasakyti, kad neišvengiamai teks grįžti prie karantino, nepasakant, koks bus turinys. Žmonės iš karto prisimena buvusį karantiną, kai buvo didžiuliai ribojimai, sunerimo verslas. Būtina dabar sutarus priimti tam tikrus sprendimus, tačiau išankstinio gąsdinimo čia nereikia“, – sakė ji, pridurdama, kad be kalbų I. Šimonytės Vyriausybė jokių sprendimų šią savaitę ir nepriėmė.
„Per šią savaitę sukėlus tokį šaršalą nebuvo priimta jokių sprendimų, pažadėta, kad kitą savaitę Vyriausybės posėdyje bus teikiamas sprendimas“, – pažymėjo ji.
Pastaruoju metu reitingus auginanti V. Blinkevičūtė Vyriausybės kalbas apie tai, kad privalomam kaukių dėvėjimui grąžinti gali tekti įvesti karantino režimą, traktavo kaip komunikacinę klaidą.
„Sakymas, kad karantino paskelbimas bus tikrai neišvengiamas...Tačiau turinio žmonėms (Vyriausybė – ELTA) neišsakė (...) Visi įsivaizduoja, kad bus grįžtama prie seno karantino, taip, kaip buvo iki šiol“, – sakė socialdemokratė ir pažymėjo, kad šioje situacijoje kaltesnė yra sprendimus dėl COVID-19 krizės suvaldymo priimanti valdžia, o ne skiepytis vengiantys ar kitus tą darytį atkalbantys gyventojai.
„Aš tikrai žmonių niekada nekaltinsiu, nes žmonės yra be galo išvargę ir psichologiškai pervargę. Aiškumas iš valdžios atstovų yra tiesiog būtinas“, – akcentavo ji.
Tuo tarpu I. Šimonytei, kuri pastarąją savaitę tarsi pyktelėjo ant šalies gyventojų, ne tik vengiančių, bet ir kitus raginančių nesiskiepyti, LSDP pirmininkė linkėjo nenuleisti rankų.
„Aš norėčiau palinkėti nenuleisti rankų. Kai į paštininko ir slaugės pasiūlymą pasiskiepyti senam žmogui pasakoma, kad vaikai neleidžia... Jokiu būdu nereikia remtis vienu pavyzdžiu, galbūt ne visada tinkamu. Tačiau tikrai yra gerų pavyzdžių, kai dėka aktyvios medikų bendruomenės paskiepijama ir šimtas bendruomenės narių“, – sakė politikė.
Įvertino valdančiųjų ir prezidento santykius: tai trečioji krizė šalyje
Pandemijos valdymo kontekste V. Blinkevičiūtė įvertino ir esamus valdančiųjų santykius su prezidentu Gitanu Nausėda. Jos teigimu, šių dviejų stovyklų tarpusavio santykiai yra tarsi trečioji krizė šalyje.
„Nuolat iškyla valdančiųjų nepasitenkinimas vienu ar kitu prezidento pasakymu, kad valstybei reikia elgtis taip ar taip. Aš šiandien šių dalykų nenoriu komentuoti, tik linkėčiau, kad valdantieji su prezidentų turėtų normalius santykius, nes to reikia Lietuvos žmonėms, kai valstybėje yra ne dvi, bet trys krizės“, – apibendrino V. Blinkevičiūtė.
Dėl galimybių paso nori aiškumo
V.Blinkevičiūtė sakė, kad galimybių paso ribas ir su juo susijusius apribojimus reikia apibrėžti įstatymu. Tą ji siūlė padaryti kuo greičiau, kad visuomenei kiltų kuo mažiau nežinomybės.
„Vis dėlto reikėtų apibrėžti galimybių paso teisines ribas, jo taikymo sąlygas, sritis, tikslus. Mes, socialdemokratai, siūlome, jog tai turėtų tikrai būti apibrėžta įstatymu, kad nebebūtų jokių spekuliacijų. Iš tikrųjų pats galimybių pasas yra tikrai svarbi priemonė viruso atsekamumui, išaiškinamumui, bet tikrai negali būti taip, kad galimybių pasas kažkaip diskriminuotų žmones“, – „Žinių radijui“ sakė V. Blinkevičiūtė.
Paklausta, kaip turėtų veikti galimybių pasas nediskriminuodamas žmonių, V. Blinkevičiūtė minėjo, kad jokiu būdu negalima galimybių pasu apriboti privalomųjų bazinių paslaugų.
LSDP pirmininkė sako, kad jei teisinės galimybių paso ribos būtų įvestos nuo pat jo galiojimo pradžios, dabar visuomenėje kiltų mažiau nežinomybės.
„Su galimybių pasu reiktų nei daugiau leisti, nei daugiau drausti, tiesiog kiekvienas žmogus turėtų žinoti, kad yra įstatymas, kuriame nustatytos tam tikros galimybių paso naudojimo ribos ir kad jas negalėtų asmeniškai kaip nors kaitalioti ir būtų tam tikra nežinomybė. (...) Aš manau, kad tą reikėjo padaryti jau anksčiau, dar vasarą, ir tada turbūt būtų daug mažiau nusivylusių žmonių ir nepasitikėjimo“, – teigė V. Blinkevičiūtė.
Rugsėjo 15 dieną Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinės Vyriausybės posėdyje buvo nuspręsta inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą prašant išnagrinėti su galimybių pasu susijusių apribojimų įvedimą. V. Blinkevičiūtė vis dėlto nemano, kad tos procesas yra būtinas, nes jis gali pernelyg ilgai užsitęsti, o sprendimus reiktų priimti jau dabar.
„Na, kiekviena politinė partija yra laisva elgtis kaip jai atrodo, tačiau aš noriu pasakyti, kad gali atsitikti taip, kad kol Konstitucinis Teismas išnagrinės galimybių paso veiklos teisėtumą ir atitikimą konstitucijai, nutekės daug vandens ir gal net nebebus reikalingas tas galimybių pasas, todėl aš matau daug greitesnį procesą. Tai būtų galima atlikti ne Konstituciniame Teisme, bet Lietuvos Respublikos Seime, tai linkėčiau ir valdančiajai daugumai, ir opozicijai rasti bendrus sprendimus ir artimiausiu metu tą klausimą išspręsti“, – siūlė LSDP pirmininkė.
