18-19-mečiams leidus įsigyti silpną – iki 15 proc. alkoholį, ne tik išaugtų jo prieinamumas, bet tai būtų našta prekybininkams – jiems tektų tikrinti ne tik pirkėjų amžių, bet ir gėrimų stiprumą, sako Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas.
„Tai gali sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas, (...) padidintų alkoholio prieinamumą, sukeltų papildomą administracinę naštą gėrimų prekybos sektoriui, nes reikėtų tikrinti ne tik amžių, bet ir įsigyjamų gėrimų stiprumą“, – trečiadienį Seimo Sveikatos komitete pareiškė ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.
Pasak jo, apklausos rodo, kad trys iš keturių gyventojų nepritaria alkoholio pirkėjų amžiaus kartelės mažinimui.
Ministerijos atstovas, be kita ko, priminė, kad JAV jau tris dešimtmečius alkoholio galima įsigyti nuo 21 metų.
„Atlikti tyrimai rodo, kad ši politika mažina alkoholio vartojimą ir išsaugo gyvybes: sumažėja transporto avarijų, savižudybių, žmogžudysčių“, – teigė I. Rubikas.
Jo duomenimis, JAV 18-20 metų amžiaus grupėje alkoholio vartojimas kasmet mažėja 19 proc., o 21-25 metų – 14 procentų.
Komitetas sprendžia, ar leisti prekiauti alkoholiu kasdien nuo 10 val. iki 20 val., ar 18-19-mečiams leisti vartoti iki 15 proc. stiprumo alkoholį.
Dabar sekmadieniais alkoholio galima įsigyti nuo 10 val. iki 15 val., kitomis dienomis – iki 20 valandos. Vartoti alkoholį, nepriklausomai nuo jo stiprumo, dabar galima nuo 20 metų.
Pataisos savivaldybių tarybas įpareigotų nustatyti vietas, kur būtų galima vartoti alkoholį.
Siūloma leisti mugėse ir parodose prekiauti natūralios fermentacijos iki 15 proc. stiprumo alkoholiniais gėrimais (šiuo metu mugėse – 7,5 proc., parodose – 13 proc.), o masiniuose renginiuose – iki 7,5 proc., kaip ir dabar.
Turint neterminuotą licenciją, būtų leista aptarnauti pirkėjus lauke maksimaliu 80 metrų (šiuo metu – 40 metrų) atstumu nuo stacionarios maitinimo vietos.
Pataisas inicijuoja keturi liberalai – Andrius Bagdonas Edita Rudelienė, Raimundas Lopata ir Eugenijus Gentvilas – bei keturi konservatoriai – Vytautas Kernagis, Marius Maldeikis, Arūnas Valinskas, Kristijonas Bartoševičius – bei du Laisvės frakcijos nariai Vytautas Mitalas ir Ieva Pakarklytė, o prekybą alkoholiu kasdien nuo 10 val. iki 20 val. siūlo leisti „darbietis“ Andrius Mazuronis.
Nuomonės išsiskyrė
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian tvirtino, kad alkoholio politikos priemonės duoda ryškių rezultatų, o pokyčiai šios politikos tęstinumo neužtikrintų.
„2018 metais buvo priimtas labai svarbus dokumentas, kuris nustatė gaires alkoholio, tabako, narkotikų kontrolės politikoje. <...> Jeigu palygintumėme tą situaciją, kuri buvo Lietuvoje 2016 metais, su 2020 metais, tai matome, kad alkoholio psichozių yra sumažėję daugiau nei 31 proc., alkoholio priklausomybės mažiau nei 9 proc. Matome teigiamus dalykus“, – aiškino G.Belian.
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentė Nijolė Goštautaitė Middtum siūlė dabartinės alkoholio politikos nekeisti.
„Labiausiai norėtųsi atkreipti dėmesį, kad labai daug svarbių organizacijų nepalaiko pokyčių šitoje alkoholio kontrolės politikoje ir ragina stiprinti, mažinti prieinamumą, didinti mokesčius, dar griežčiau riboti reklamą ir jos ribojimą tinkamai įgyvendinti“, – komiteto posėdyje kalbėjo ji.
Jai pritarė ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.
„Mus labai neramina bandymai susilpninti alkoholio kontrolės politiką Lietuvoje. <...> PSO labai vertina padarytą pažangą, Lietuva yra viena iš PSO gerųjų praktikų pavyzdžių, ir galiu užtikrinti, kad kitos šalys mato, vertina ir gali pasekti arba jau seka Lietuvos pavyzdžiu“, – pabrėžė I.Zurlytė.
Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė sakė besitikinti, kad komitetas priims teisingą sprendimą, paremtą medikų rekomendacijomis.
„Man, kaip sveikatos priežiūros specialistei, labiausiai imponuoja medikų argumentai. Tai labai tikiuosi, kad mūsų komiteto išvados, kai rengsime, ir patys į jas daugiausia atsižvelgsime. <...> Labai tikiuosi, kad mūsų komiteto pozicija bus santūri, konservatyvi, atitinkamos bus ir išvados“ – teigė J.Sejonienė.
Savo ruožtu Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas svarstė, kad Lietuva turi bene griežčiausių alkoholio prekybos politiką Europoje.
„Toks pats susirūpinimas ir toks pats tonas buvo prieš priimant visus tuos griežtus ribojimus ir dabar man nesuprantamas toks susirūpinimas, tarsi visa tai būtų ruošiamasi atšaukti. Kalba eina apie korekcijas, sakyčiau, gana nereikšmingas, tačiau gana būtinas korekcijas“, – kalbėjo aludarių atstovas.
Jis užsiminė ir apie prekybos laiko ir amžiaus ribojimus, pateikdamas pavyzdį, kad žmonės parduotuvėje pastatomi į nepatogią padėtį, kai turi nunešti alkoholio butelį atgal į lentynas.
„Nesakoma, kad mes tapsime liberaliausi Europoje, priešingai, pataisos rengėjai pasirinko griežčiausią Skandinavišką variantą. Žinoma, išskyrus Daniją, kur alus ir vynas – nuo 16 metų. Bet Suomijoje ir Švedijoje – alus ir vynas nuo 18 metų, stiprieji gėrimai – nuo 20 metų“, – aiškino S.Galadauskas.
Alkoholio kontrolės įstatymus prieš keletą metų smarkiai sugriežtino buvusi valstiečių valdžia.
