Už Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso projektą balsavo keturi valdantieji komiteto nariai, prieš buvo du opozicijos atstovai ir susilaikė taip pat vienas parlamentaras iš opozicijos. Toliau projektas bus svarstomas Seimo salėje.
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmiytės-Nielsen teikiamu projektu būtų konstatuojama, kad „1990–1992 metais veikusios Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, kaip aukščiausiasis Lietuvos Respublikos pareigūnas, buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.
Opozicijos atstovai kritikuoja projektą teigdami, kad valdantieji šiuo įstatymo projektu siekia „perrašyti istoriją“.
„Aš tikrai negalėsiu paremti šito projekto, nes yra Teisės departamento esminė pastaba, kurią mes tik pirmininko balsu per praėjusį posėdį nuvertėme, dėl prieštaravimo Konstitucijai. Tas ankstesnis balsavimas rodė, kad matome tam tikras teisines problemas, darydami sprendimus į praeitį ir bandydami sukurti pareigybes, kurios de facto neegzistavo“, – sakė TTK narė valstietė Agnė Širinskienė.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė, kad „Laikinajame Pagrindiniame įstatyme nebuvo tai numatyta, ir post factum nustatinėti statusus yra ne tik ydinga, bet ir prieštarauja Konstitucijai“.
Seimo TTK vadovas konservatorius Stasys Šedbaras teigė, kad dėl projekto ir tarp konstitucinės teisės ekspertų esama skirtingų nuomonių. Jo vertinimu, valstybė negalėjo būti be vadovo.
„Tarp pačių konstitucinės teisės ekspertų, mano gerbiamų kolegų, diskusija labai aktyvi buvo ir labai diametraliai priešinga, tai nėra vienareikšmiška nuomonė. Valstybė negali neturėti savo vienasmenio vadovo. Netgi šita baisi totalitarinė valstybė, kuri egzistavo beveik šimtą metų, turėjo kažkokį keisti valstybės vadovą, generalinį sekretorių, nėra valstybės, kuri neturėtų vienasmenio, yra ir kolegialūs, vadovo“, – kalbėjo S. Šedbaras.
Projektą inicijavę valdantieji sako, kad atėjo laikas konstatuoti, jog 1990 metais atkūrus nepriklausomybę iki prezidento rinkimų Lietuva turėjo vadovą,
Seimo teisininkai buvo pateikę išvadą, kad siūlymas Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą gali prieštarauti Konstitucijai. Teisininkai remiasi ankstesniais KT nutarimais.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas anksčiau tokiai Teisės departamento išvadai nepritarė.
Seime jau bandyta suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.
