Tarp frakcijos parlamentarų nuogąstavimų – ir grėsmės, kad dėl COVID-19 pacientų ligoninėse kiti šalies gyventojai negaus sveikatos priežiūros paslaugų, ir keliamos problemos dėl galimybių paso.
Siūlo COVID-19 pacientų ribą
Posėdžio metu frakcijos seniūnas S.Skvernelis teiravosi dėl planinių paslaugų stabdymo daugėjant koronaviruso pacientų skaičiui ligoninėse. Buvęs premjeras A.Dulkio klausė, ar šis nemano, kad tai, kas buvo daroma ankstesniais metais – planinių paslaugų stabdymas siekiant skirti daugiau lovų COVID-19 pacientams, padarė dar didesnę žalą.
„Ką galvojate apie ateitį? Vėl matome, kad skaičiai įspūdingai auga, vėl ligoninės pildosi. Ar negalvojama, kad turėtų būti tam tikra ligonių riba, pagal kurią galima skirti COVID-19 ligoniams pagalbą, nes negali dėl to kentėti kiti žmonės, kurie iš esmės yra atsakingi, bendruomeniški ir testuojasi, ir skiepijasi? Nes kai reikia jiems sulaukti pagalbos, jos nėra“, – teiravosi S.Skvernelis.
Savo ruožtu A.Dulkys kalbėjo, kad pirmoji koronaviruso banga išmokė kai kurias gydymo įstaigas geriau kooperuotis, bendradarbiauti, tad jeigu planinių paslaugų ribojimo sprendimus būtų reikėję priimti šiek tiek vėliau, jie būtų buvę kitokie.
„Šiandien tas metų laiko bendradarbiavimas jau yra davęs tam tikrų rezultatų, tarp kai kurių gydymo įstaigų jis jau vyksta.
Jei kalbame apie kovido ligonius apskritai, situacija ten yra dar pakankamai sklandi ir didžiosios dalies paslaugų tikrai nėra grėsmės stabdyti.
Bet kai kalbame apie pačius sudėtingiausius dalykus – apie reanimacijas, šiandien jų (pacientų reanimacijoje – aut.past.) yra virš 100. Priminsiu, kad antrosios bangos metu buvo apie 250 reanimacijos pacientų ir tarp 2500 ir 3000 COVID-19 ligonių ligoninėse, tai tuo metu praktiškai visa sveikatos sistema lūžo – buvo nepajėgi nei bendradarbiauti, nei ką nors teikti“, – pastebėjo A.Dulkys.
Ministras pritarė, kad toks planinių paslaugų stabdymas turėjo savo pasekmes, pavyzdžiui, ir baimę kreiptis į gydymo įstaigas net koronaviruso bangai atslūgus.
Reikalingas kompromisas?
Tuo metu frakcijos narys Tomas Tomilinas kalbėjo, kad viena didžiausių Vyriausybės klaidų šią vasarą – skubus testo galimybių pasui gauti apmokestinimas.
„Ar neplanuojate peržiūrėti šio sprendimo? Mano manymu, tai iššaukia didelį visuomenės susipriešinimą. Ta prievartos strategija, kai buvo 70 proc. tikslas, galbūt buvo logiška. Dabar nežinome, koks tikslas, kiek tai truks, turime didelę nepasitikėjimo atmosferą dėl vakcinacijos, susikuria nepasitikėjimo burbulai su savo pasaulėžiūra, ideologija. Galbūt kompromiso strategija su skiepų priešininkais būtų geresnė negu prievartos strategija?“, – teiravosi T.Tomilinas.
„Tas testavimas už 60 eurų tai yra akivaizdi prievarta. Jei nemokamas testavimas – tai yra tam tikras kompromisas“, – pridūrė Seimo narys.
A.Dulkys kalbėjo, kad tik nedidelė dalis gyventojų, ir tik ne būtinoms paslaugoms, turi už testą galimybių pasui susimokėti patys.
„Žiūrint pagal indeksą, mes apkritai esame pakankamai liberalūs, lyginant su kitomis šalimis, kiek ten tam galimybių pasui ko reikia ar nereikia, ir tai tikrai yra labai nedidelė grupė žmonių.
Pagrindinės visos veiklos, kurios grįžta į verslą, visos pagrindinės grupės žmonių, kurios turi testuotis dėl to, kad vykdytų funkcijas, visos jos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis. Ir tikrai tai yra tik nedidelė, ne pati būtiniausia dalis (turintys už testą susimokėti patys - aut.past.). Kol kas būtume linkę laikytis dabartinės politikos“, – paaiškino ministras.
Lietuva antradienį įžengė į blogiausią, „juodąją“, pandemijos spalvinę zoną. Iki šiol šalis buvo priskiriama „raudonajai“ zonai.
Spalvinės epidemiologinės situacijos zonos apibrėžiamos pagal naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų rodiklį bei teigiamų diagnostinių testų dalį. Lietuvoje jie šiuo metu atitinkamai siekia 504,5 atvejo ir 6,1 proc., per parą pakilo abu šie rodikliai.
