Tuo pačiu A.Matulas patikino, kad Vyriausybė nesvarsto buvusio premjero Sauliaus Skvernelio rekomendacijų neatidarinėti papildomų lovų COVID-19 pacientams kitų skyrių uždarymo ir dalies planinių operacijų stabdymo sąskaita.
Laikas imtis priemonių
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A.Matulas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo, kad atėjo metas imtis griežtesnių priemonių pandemijos valdyme.
„Mes jau papuolėme į tą bangą, kai susirgimų skaičius didėja, panašiai, kaip kitose Baltijos šalyse. Atrodo, kad pribrendo reikalas imtis tam tikrų papildomų apsaugos priemonių.
Siūlyčiau ir manyčiau, kad jos turėtų būti asmeninio pobūdžio, kaip kaukių nešiojimas. Manyčiau, kad jau atėjo laikas prašyti žmonių, nesvarbu, ar pasiskiepijusių, ar ne, viduje ar lauke, bet vis dėlto reikėtų galvoti apie kaukių nešiojimą“, – kalbėjo A.Matulas.
Be to, parlamentaro teigimu, reikėtų atšaukti bendruomenines šventes. „Pirmiausiai reikia geranoriškai kreiptis į merus, į seniūnus, bendruomenes, kad galbūt padarytų renginių pertrauką“, – siūlo konservatorius.
Pasibaigus lauko renginių sezonui šventės persikelia į sales. A.Matulas teigia pastebintis, kad renginiuose apsaugos priemonių kontrolė yra pakankamai žema.
Visgi, parlamentaras džiaugiasi, kad jau daugėja bendruomenių, savanoriškai atšaukiančių renginius.
„Tokių bendruomenių reikia ir daugiau – nebūtinai premjerė, Vyriausybė, ministras ar aš turi nurodyti, ką reikia daryti. Patys turime sąmoningai galvoti“, – pabrėžė komiteto pirmininkas.
Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį taip pat teigė neatmetanti, kad Vyriausybei gali tekti imtis papildomų priemonių.
Aplankyti kiekvieną
Tuo metu vertindamas sulėtėjusius vakcinacijos tempus A.Matulas įsitikinęs, kad geriausiai žmones skiepytis skatintų individualus kontaktas su kiekvienu atskirai. Parlamentaras sveikina Vyriausybės pradėtą iniciatyvą – bandomąjį projektą, kai slaugytojai kartu su Lietuvos pašto atstovais vyksta į gyventojų namus.
„Pradėtas pilotinis modelis Trakuose, kur medikai eina skiepyti kartu su paštininkas į namus. Bet paštininkas atlieka savo darbą ir per dieną paskiepyti galima galbūt kelis žmones“, – trūkumus įvardijo parlamentaras.
Konservatoriaus teigimu, savivaldybių vadovai šiuo atveju galėtų išnaudoti medicinos punktų potencialą ir šią iniciatyvą išplėsti.
„Medicinos punktai daugumoje rajonų yra išlikę, jų yra daug. Jei būtų sukurtos komandos po du-tris žmones, kurios eitų per namus, manau, būtų labai efektinga“ – siūlė parlamentaras.
Seimo narys pasakojo šią vasarą praėjęs du kaimus, ir pamatyta situacija jose nustebino.
„Mane nustebino tai, kad viename nedideliame kaime radau apie 90 proc. gyvenančių vienišų, senų žmonių, daugiausiai našlių, kurie vasarą nelabai daug ką buvo girdėję apie galimybių pasus, apie galimybę važiuoti pasiskiepyti.
Žmones virš 75 metų amžiaus reikia pasiekti individualiai, einant į namus ir kalbantis su jais. Tą jau turime pradėti daryti“, – pabrėžė jis.
A.Matulas įsitikinęs, kad ministerija neturėtų laukti pradėto bandomojo projekto rezultatų, o tiesiog išnaudoti dabar turimą medicinos punktų potencialą.
Žada pagalbą visiems
Buvęs premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį Vyriausybei siūlė naudoti griežtesnę retoriką – paskelbti, kad kai užsipildys reanimacinės lovos COVID-19 pacientams, naujų lovų kitų ligų pacientų sąskaita neatidarinėti.
„Kaip buvo per pirmą krizę Italijoje – rikiuojasi pacientai, kam galima padėti – padeda, kam negalima – deja, kitokia situacija“, – sakė S.Skvernelis.
Savo ruožtu A.Matulas patikino, kad tokių sprendimų Vyriausybė nesiims. Anot jo, jau dabar numatoma, kur bus atidarytos papildomos COVID-19 pacientų lovos.
„Lietuvoje visi pagalbą gaus, lovų tikrai pakaks“, – ramino parlamentaras.
A.Matulas teigė turėjęs prašymą ministerijai – kad žmonės į ligonines būtų guldomi greičiau, nelaukiant, kol deguonies įsotinimas nukris žemiau 90. Be to, pabrėžė medicinos darbuotojų darbo krūvio peržiūrėjimo svarbą.
Respublikinė Klaipėdos ligoninė (RKL) ketvirtadienį pranešė, kad sparčiai daugėjant sergančiųjų COVID-19, gydymo įstaiga stabdo dalį planinių paslaugų.
Koronavirusu sergantys pacientai gydomi naujajame ligoninės D korpuse, jiems skirta 50 lovų, tačiau per praėjusį šeštadienį hospitalizavus dar 25 pacientus, D korpuse sergančiųjų nebesutalpinama.
Dėl to priimtas sprendimas pacientus, sergančius COVID-19, guldyti ir kituose ligoninės skyriuose.
„Tam turime atlaisvinti kitų ligoninės skyrių erdves, paruošti lovas pacientų hospitalizavimui, paruošti personalą šiam darbui. Tai padaryti galime tik stabdydami kai kurias planines operacijas ir ribodami planinę pagalbą“, – sakė direktoriaus pavaduotojas medicinai Zigmas Juzumas.
Ligoninės teigimu, tos operacijos, kurias galima atlikti Dienos chirurgijos centre, bus perkeltos į centrą, kaip ir procedūros, kurias galima atlikti ambulatoriniame lygmenyje. Neatšaukiamos ir onkologinės operacijos, tačiau kitos atidedamos vėlesniam laikui. Esant kritinei paciento būklei, toks pacientas bus hospitalizuojamas, o esant būtinybei – ir operuojamas.
„Medikai apgailestauja, kad tenka priimti tokius sunkius sprendimus, bet kitos išeities šiai dienai nėra. Turime užtikrinti saugumą ir pacientams, ir medicinos personalui. Kada galėsime atnaujinti planines operacijas dabar sunku pasakyti, viskas priklausys nuo situacijos ir, žinoma, pačios visuomenės“, – teigia RKL direktorius Darius Steponkus.
COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičius didinamas RKL pagrindinėje ligoninėje, Psichiatrijos bei Skuodo filialuose.
Reaguodamos į augančius pacientų srautus, vieną skyrių nuo ketvirtadienio uždarė ir Santaros klinikos.
Šalies ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydomi 869 žmonės, 84 iš jų – reanimacijoje. Žmonių ligoninėse, lyginant su ankstesne para, padaugėjo šešiais.
