Viceministras interviu Eltai sakė, kad 54 proc. Kybartų pataisos namų darbuotojų išreiškia norą dirbti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT), 31 proc. darbuotojų pageidauja dirbti Marijampolės pataisos namuose, 2 pareigūnai palieka tarnybą šalių susitarimu. 19 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir nesutinkančių dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, nors buvo siūlytos naujos pareigos, įteikti įspėjimo pranešimai.
E. Jablonskas taip pat atkreipia dėmesį, kad 9 proc. pareigūnų, po VSAT Imuniteto patikrinimo rezultatų, buvo nerekomenduoti perkelti į VSAT.
„Valstybės tarnyboje dirbantis pareigūnas turi atitikti nepriekaištingą reputaciją. Jei jis netinka VSAT, aš jau keliu klausimą, ar jis tinka bausmių vykdymo sistemos tarnybai. Po šių procesų tikrai Kalėjimų departamentas ir Marijampolės pataisos namai, aš manau, atliks tam tikrą vertinimą ir bus jau priimami sprendimai“, – interviu Eltai teigė teisingumo viceministras.
– Kokiame etape šiuo metu yra Kybartų pataisos namų uždarymo procesas?
– Šis procesas pavyko ganėtinai sklandžiai ir šiuo metu Kybartų pataisos namuose nebeliko nė vieno įkalinto asmens. Mes nebegalime to vadinti įkalinimo įstaiga, turtas yra perduotas Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Darbuotojai visi, kurie norėjo tęsti tarnybą Marijampolės pataisos namuose, jie ją ir tęsia. Jie ten ir dirbo, tik tiek, kad jų darbo vieta buvo Kybartų filialas ir tie, kurie norėjo pereiti į Valstybės sienos apsaugos tarnybą, jie sėkmingai tą padarė. Galbūt reikėtų paminėti, kad vis dėlto dalis pareigūnų neatitiko reikalavimų, keliamų Valstybės sienos apsaugos tarnybai, galimai dėl nepriekaištingos reputacijos. Todėl bus sprendžiamas klausimas, ar tie pareigūnai gali tęsti tarnybą ir bausmių vykdymo sistemoje.
Teisingumo dėlei taip pat reikėtų paminėti, kad Kybartuose gyvenančių ir dirbančių asmenų buvo lygiai 16. Didelė dalis darbuotojų į darbą važinėjo iš aplinkinių vietovių, netgi iš Marijampolės, Vilkaviškio ir kitų regionų. Pareigūnai nuo to finansiškai tikrai nenukentės, jie išlaiko tas pačias socialines garantijas, tą patį atlyginimą, tas pačias pareigybes ir jiems yra apmokamos kelionės į darbą ir atgal išlaidos. Natūralu, kad finansine prasme jie nenukenčia, bet natūralu, kad laiko prasme taip, kelias į darbą truputėlį pailgėja, bet iš esmės pagrindinis siekis ir pačių pareigūnų prašymas, kad jie turėtų darbą, išsaugotų savo socialines garantijas.
– Kodėl buvo pasirinktas būtent Kybartų filialas?
– Pagal Vyriausybės programą buvo numatomos veiklos, susijusios su bausmių vykdymo tinklo įstaigų optimizavimu. Tikrai turime tą infrastruktūrą, bet ją mes turime optimizuoti, kad tai būtų ir efektyvu tiek finansiniais, tiek žmogiškaisiais ištekliais. Ir šiandien iš esmės, ką mes matome, kad ir įkalintų asmenų, ir juos prižiūrinčių darbuotojų skaičius gan ženkliai neatitinka vidurkio, Kybartų pataisos namų nenaudai.
Kybartų infrastruktūra taip pat netinkama vykdyti bausmes, nes tai yra bendrabučio tipo patalpos, kur gyvena nuo 10 iki 20 asmenų. Ir vėlgi tai yra prielaidos ir tai pačiai subkultūrai klestėti, ir nesaugios sąlygos patiems pareigūnams. Juo labiau kad šiais metais atnaujintų ir naujų įkalinimo vietų turėsime 700, kurios atitinka reikalavimus.
– Ar visų darbuotojų pareigybės, kurios buvo Kybartų pataisos namų įstaigoje, išliko tokios pačios?
– Tikrai siekiamybė buvo ir ji išliks, kad visi išlaikytų tas pačias pareigybes, tą patį statusą ir socialines garantijas. Tikrai tai buvo vienas iš pagrindinių momentų ir tikslų kad, jeigu statutinis pareigūnas, dirbantis bausmių vykdymo sistemoje, pereina į Valstybės sienos apsaugos tarnybą, jis išeina su tuo pačiu laipsniu, ta pačia pareigybe. Natūralu, kad ten galbūt keičiasi jo funkcijos, jų aprašymas, bet atlyginimas išlieka tas pats. Statutas yra vienas ir vienintelis, ir tos visos garantijos yra išlaikomos.
Iššūkis galbūt yra su laisvai samdomais darbuotojais, kuriems yra siūlomos galbūt jau ir kitos pareigybės, bet natūralu, jeigu jie ten ir neišeitų, mes tikrai buvome ir esame pasiryžę jiems pasiūlyti darbo vietą Marijampolės pataisos namuose, atitinkančią tas pačias funkcijas.
– Kokia dalis pareigūnų, norinčių įsidarbinti VSAT, neatitiko jiems keliamų reikalavimų?
– Mano vertinimu, tai yra tikrai didelė dalis pareigūnų. 9 proc. pareigūnų, po VSAT Imuniteto patikrinimo rezultatų, buvo nerekomenduoti perkelti į VSAT. Mano manymu, dirbantis pareigūnas valstybės tarnyboje turi atitikti nepriekaištingą reputaciją. Ir tai, kad jis netinka VSAT, aš jau keliu klausimą, ar jis tinka bausmių vykdymo sistemos tarnybai. Po šių procesų Kalėjimų departamentas ir Marijampolės pataisos namai, aš manau, atliks tam tikrą vertinimą ir bus priimami kiti sprendimai, dėl ko jie nepateko būtent į VSAT: ar dėl savo asmeninių dalykinių savybių, ar dėl padarytų tam tikrų pažeidimų.
– O kas laukia reikalavimų neatitikusių pareigūnų? Ar jie šiuo metu lieka be darbo?
– Jie tęsia tarnybą bausmių vykdymo sistemoje išlaikydami tas pačias pareigybes, kol mes įvertinsime, kodėl jie nepateko į VSAT. Natūralu, jeigu pareigūnas yra padaręs kažkokį nusikaltimą ar sunkų administracinį pažeidimą, kuris niekaip nesusijęs su nepriekaištinga reputacija, tikrai kyla klausiamas, ar pareigūnas gali tęsti tarnybą statutinėje organizacijoje. Tai natūralu, kad bus priimti atitinkami sprendimai. Bet šioje vietoje tikrai nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių, nes dar mes neturime visos informacijos.
– Ar buvo darbuotojų iš Kybartų pataisos namų, kurie atsisakė pateiktų darbo pasiūlymų, nes jiems šie neįtiko?
– Natūralu, kad iš 176 darbuotojų tikrai yra tokių žmonių. 54 proc. iš jų išreiškė norą dirbti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT). 31 proc. darbuotojų pageidauja dirbti Marijampolės pataisos namuose. 2 pareigūnai palieka tarnybą šalių susitarimu. 19 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir nesutinkančių dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, nors buvo siūlytos naujos pareigos, įteikti įspėjimo pranešimai.
– Kokias išmokas gaus pasiūlymo keisti darbo vietą atsisakę pareigūnai?
– Kas nustatyta statute, tai, kas priklauso pagal ištarnautus metus. Šalių sutarimu, jeigu atitinka visas sąlygas ir ištarnautus metus, tai gali būti ir iki 6 mėnesių atlyginimą siekianti suma.
– Kokias priežastis įvardino nebenorintys tęsti darbo šioje srityje darbuotojai? Ar viena iš jų buvo padidėjęs atstumas iki darbo vietos, šiuo atveju iki Marijampolės?
– Sunku pasakyti, aš manau, kad galbūt jie ir pasinaudojo ta situacija, kad gautų tas kompensacijas, išmokas. Ir ne paslaptis, kad dalis pareigūnų turi kitas veikas, kai nedirba pataisos namuose.
– Žinią apie tai, kad Kybartų pataisos namų nuteistieji ir pareigūnai perkeliami į Marijampolės pataisos namus tiek bausmių vykdymo sistemos pareigūnai, tiek vietos bendruomenė sužinojo iš žiniasklaidos. Kiek tai apsunkino sutarimo paieškas?
– Deja, tenka apgailestauti, kad žmonės, kurie vertino, vizitavo tas patalpas, jie galbūt prasitarė apie galimą sprendimą ir tas gandas atsirado. Sprendimo mes dar nebuvome priėmę, ar tas patalpas atiduosime, ar jos bus tinkamos VSAT. Bet reikėtų įsivertinti tai, kad žmonės ten važiavo, kiekvienas važiavimas kelia klausimų ir galbūt neatsargiai buvo leptelėta apie galimą tokį sprendimą. Ir nors, kaip ir minėjau, sprendimas oficialus ir nebuvo priimtas, tai pakurstė žmonių kalbas ir tos kalbos nuėjo iki žiniasklaidos. Ir, deja, tenka apgailestauti, kad tai buvo sužinota iš žiniasklaidos. Bet, pabrėžiu, mes buvome pasirengę komunikavimo planą ir pirmąjį susitikimą būtume planavę su socialiniais partneriais, su kuriais būtume derinę ir kalbėję.
– O ar buvo jaučiamas didelis pasipriešinimas iš pataisos namų darbuotojų, vietos bendruomenės?
– Sunku vertinti, koks yra didelis, o koks yra mažas. Mano vertinimu, galbūt pati pradžia. Taip, kai nežinia, kiekvienas mes, matyt, pajaustume diskomforto situaciją ir tas nežinojimas kursto ir gandus, ir nepasitenkinimą, ir galbūt tam tikrą pasipriešinimą. Kaip minėjau, teko bendrauti ir su bendruomenės atstovais, ir su pačiais pareigūnais. Buvo vėlgi keliamas klausimas, kad tai yra vienas didžiausių darbdavių Kybartuose, Kybartų pataisos namų filialas. Bet reikėtų vėlgi paminėti, kad šiandien yra numatyta, kad darbo vietų Kybartų pataisos namų teritorijoje, šiuo atveju Migracijos priėmimo centre, bus įdarbinta 50 proc. daugiau pareigybių negu dirba šiandien. Vadinasi, miestas iš to gaus naudą ir tai lies ne tik pareigūnus, bet ir eilinius žmones, kurie bus tikrai įdarbinti nuo valytojo, virėjo iki administracijos padaliniuose esančių tam tikrų funkcijų.
– Apie tai kalba ir Seimo narys Algirdas Butkevičius. Jis sprendimą uždaryti Kybartų pataisos namus kritikuoja dėl to, kad, pasak jo, ši įstaiga yra viena pagrindinių darboviečių ne tik pačių Kybartų, bet ir viso Vilkaviškio rajono gyventojams. Politikas taip pat akcentuoja, kad sprendimas dėl Kybartų pataisos namų palies ir dvi ugdymo įstaigas. Dėl šių rizikų nerimauja ir Vilkaviškio meras. Ar ministerija prieš priimdama sprendimą dėl įstaigos uždarymo įsivertino šias rizikas?
– Tų rizikų visada ir visur yra. Strategija, kad nė vienas žmogus neprarastų darbo, kad būtų sukurtos darbo vietos ir kad norintys ar dirbantys ir gyvenantys Kybartuose, turėtų darbo vietas šiame centre. Tos rizikos buvos suvaldytos ir tai buvo pasiūlyta. Kaip ir minėjau, Kybartų pataisos namuose dirbančių ir gyvenančių miestelyje buvo 16. Iš kitų aplinkinių miestų teritorijų: iš Vilkaviškio , iš Vištyčio ar iš kitų miesto teritorijų žmonės važiavo dirbti. Tai natūralu, jeigu mes dabar sukuriame 50 proc. daugiau darbo vietų negu yra, mes plečiame regioną, mažiname nedarbą, žmonės gali dirbti šiame centre. Tai tos įvardijamos rizikos, kad tai buvo didžiausias darbdavys ir žmonės netenka darbo, tikrai neatitinka realybės.
– Galbūt galėtumėte papasakoti ir apie patį nuteistųjų perkėlimo procesą į Marijampolės pataisos namus. Kaip šis procesas vyko?
– Faktas, kad dalies dalykų mes negalime viešai aptarinėti. Tikrai galiu dar kartą pasidžiaugti pareigūnais, kurie kompetentingai įsivertino visas galimybes ir bendradarbiaudami su Viešojo saugumo tarnyba šį procesą suvaldė ir įvykdė. Šiandien kažkokių iššūkių ar kažkokių nenumatytų atvejų nėra. Rizikos, jos buvo įvardintos, jos buvo numatytos ir jos buvo suvaldytos. Ir tikrai tas procesas vyko gana sklandžiai.
– Viešoje erdvėje dar buvo pasirodžiusių nuogąstavimų, kad į Marijampolės pataisos namus perkėlus Kybartų pataisos namų nuteistuosius toje pačioje vietoje bus sumaišyti skirtingo režimo nuteistieji? Ar buvo kilusių tokių rizikų?
– Iš Kybartų didžioji dalis buvo perkelti į Marijampolę, iš Marijampolės į kitas įkalinimo įstaigas. Tikrai bausmių sistemos pareigūnai žino įkalintų kalinių kategorizavimą, vertina tam tikras rizikas ir tikai tai neturėtų būti sumaišyta. Kybartuose tai nebuvo ypatingus nusikaltimus padarę kalinys asmenys.
– O apibendrinant visą Kybartų pataisos namų uždarymo procesą, kas kėlė daugiausiai iššūkių?
– Visas pats procesas buvo iššūkis. Iššūkis buvo vėlgi laiko trapas, nes natūralu, kad mūsų svečiai, kad ir neteisėtai patekę į Lietuvos teritoriją, esamomis sąlygomis sunkiai, matyt, pasitiktų tą baltą žiemą, nes jiems jau dabar yra žiema, jiems yra šalta. Ir natūralu, kad buvo noras ir pageidavimas tą procesą kuo greičiau suvaldyti, kad tie asmenys galėtų leisti savo laiką, kol bus priimti tam tikri sprendimai šiltesnėmis sąlygomis. Todėl ir buvo siekis, kuo greičiau šį procesą išjudinti. (...)
