Minsko represijas patyręs Baltarusijos žmogaus teisių centras „Viasna“ kviečia Vakarų bendruomenę mobilizuotis siekiant laisvės visiems politiniams kaltiniams Baltarusijoje.
„Kiekvieno indėlis labai svarbus ir prisideda prie mūsų kolegų išlaisvinimo“, – penktadienį per spaudos konferenciją Lietuvos Seime sakė „Viasna“ atstovė Natalija Satsunkevič.
Praėjus metams nuo pirmųjų sulaikymų šiuo metu nelaisvėje yra septyni „Viasna“ lyderiai ir atstovai. Tarp jų – organizacijos savanorių tinklo lyderė Marfa Rabkova, įkalinta lygiai prieš metus, „Viasna“ viceprezidentas Valentinas Stefanovičius, organizacijos padalinio Gomelyje vadovas Leanidas Sudalenka, buvęs Tarptautinės žmogaus teisių federacijos viceprezidentas Alesius Beliackis ir kiti.
„Juos kaltina protestų finansavimu, nes jie padėdavo žmonėms apskųsti Baltarusijos teismų sprendimus, teikdavo teisines konsultacijas, dokumentuodavo kankinimus“, – teigė N. Satsunkevič.
Anot jos, organizacijos vadovams taip pat pateikti kaltinimai, kad neregistravo organizacijos ir nemokėjo mokesčių nuo savo teikiamų paslaugų.
„Teisiniu požiūriu šie kaltinimai yra keistas prasimanymas, o logikos požiūriu tai klasikinis politiškai motyvuotas persekiojimas“, – tvirtino žmogaus teisių gynėja.
V. Stefanovičiaus žmona Alina tvirtino, kad Baltarusijoje jau tapo įprasta, jog pateikiami neaiškūs, nesuprantami kaltinimai, jie dažnai keičiami.
Ji tvirtino, kad su tardymo izoliatoriuje laikomu vyru du mėnesius nesimatė, gali tik susirašinėti.
Lietuvos Seimo narė konservatorė Laima Andrikienė, apsiėmusi globoti L. Sudalenką, atkreipė dėmesį, kad šis „Viasna“ savanoris ir jo kolegos teisiami slaptai, uždaruose teismų posėdžiuose.
„Į jį nebuvo įleisti nei žurnalistai, nei artimiausi šeimos nariai, nei pilietinės visuomenės atstovai, nei kiti žmogaus teisių gynėjai, o tai yra labai aiški žinia, kad kaltintojams nepavyko surinkti faktų, įrodančių L. Sudalenkos kaltę“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė parlamentarė.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs kitas „Viasna“ savanoris Pavelas Sapelka sakė, kad bendra situacija Baltarusijoje yra tragiška ir baisi.
Anot jo, baltarusių žmonėms per prezidento rinkimus pernai rugpjūtį ir po jų aiškiai parodžius, kad nori demokratinių permainų, valdžia atsakė kankinimais, užpuolimais, smurtu, grasinimais.
„Po to šalis ėmė grimzti į niūrią sovietinę realybę. Mes dabar jaučiamės taip, kaip turbūt jautėsi mūsų seneliai, kai į jų namus atvykdavo „voronokai“ (KGB mašinos – BNS) ir išsiveždavo žmones. Dabar skiriasi tik automobilių modeliai ir tai, kad žmonių, kuriuos uždaro į kalėjimus, nebešaudo, tačiau kalina nežmoniškomis sąlygomis ir skiria didžiules baudas“, – sakė P. Sapelka.
Jo teigimu, Aliaksandro Lukašenkos režimas ne tik uždraudė visus istorinius nacionalinius baltarusių simbolius, tačiau persekioja žmones, kurie dėvi tų simbolių spalvų – baltos ir raudonos – drabužius.
„Viasna“ atstovo duomenimis, per pusantrų metų Baltarusijoje dėl politinių motyvų buvo sulaikyti 35 tūkst. žmonių, per 1500 asmenų figūruoja baudžiamosiose politinio pobūdžio bylose, vien šių metų rugpjūtį dėl politinių sumetimų nuteista 130 žmonių.
Su skundais dėl valdžios atstovų kankinimų, smurto į teisėsaugą kreipėsi daugiau kaip 4600 žmonių, tačiau neiškelta nė viena byla.
Žmogaus teisių gynėjai per 660 žmonių yra pripažinę politiniais kaliniais.
Septyni žmogaus teisių gynėjai ir 28 žurnalistai šiuo metu kalinami, uždaryta 250 pilietinių organizacijų ir dešimtys žiniasklaidos priemonių.
„Baltarusijos režimas labai sąmoningai bando sudaryti įspūdį tam eiliniam Baltarusijos piliečiui, kad jis yra vienas. Advokatai praranda licencijas, žmogaus teisių gynėjai uždaromi į kalėjimus ar priversti išvykti, lygiai tas pats yra ir su nepriklausomais žurnalistais“, – teigė „Freedom House“ atstovas Lietuvoje Vytis Jurkonis.
Dėl to jis ragino Lietuvos ir kitų šalių piliečius bet kuriam politiniam kaliniui Baltarusijoje parašyti atviruką ar laišką.
„Parašome politiniams kaliniams laiškus, parodome, kad jie nėra palikti vieniši, nėra pamiršti“, – sakė V. Jurkonis.
Jis nuogąstavo, kad netrukus Baltarusijos valdžia gali pradėti politinius kalinius naudoti kaip įkaitus, tai yra imti derėtis su Vakarais dėl jų paleidimo mainais už sau naudingus dalykus.
„Neturime pakliūti į tas pinkles, į kurias pakliuvome 2015 metais, kai pataikavome režimui“, – tvirtino jis.
Pasak Lietuvos Seimo narės Rūtos Miliūtės, persekiodamas savo piliečius Minsko režimas sistemingai bando palaužti „viltį pasipriešinti režimui ir norą gyventi demokratinėje valstybėje“.
Po pernai rugpjūčio 9-ąją vykusių prezidento rinkimų, kai nugalėtoju paskelbtas nuo 1994 metų šalį valdantis autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, Baltarusijoje kilo masinės demonstracijos. Taikūs protestai malšinti jėga ir represijomis, iki šiol Baltarusijoje vyksta protestuotojų teismai.
Lietuva ir kitos Vakarų rinkimus vadina suklastotais ir nepripažįsta A. Lukašenkos teisėtai išrinktu prezidentu.
