„Jeigu partnerystė tampa tolygi šeimai, klausimas – kam tada reikia šeimą kurti santuokos pagrindu, jeigu iš esmės turinys yra lygiai toks pats, kaip ir Partnerystės“, – tvirtino G.Nausėda.
G.Nausėda: mūsų Konstitucija atitinka šių dienų realijas
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad iki šiol Partnerystės įstatymas ilgus metus gulėjo stalčiuose ir, kol nebuvo poreikio jo kelti į politinę darbotvarkę, diskusijos dėl partnerystės svarbos praktiškai nevyko.
„Šiandien jos yra inspiruotos tam tikrų sprendimų, iniciatyvų. Ir kadangi tai yra labai didelę visuomenės dalį įelektrinančios temos, šiandien apie tai kalba visi. Ir labai gerai, kad filosofai tampa populiarūs, gal net populiariausi.
Nes man nykiausia buvo, kai mes dešimtmetį gyvenome be jokių diskusijų, turėjome tai, ką aš vadinau savo metiniame pranešime „Tiesos ministerija“, – kalbėjo G.Nausėda.
Šalies vadovas paaiškino, kad „Tiesos ministerija“ – tam tikri komentatoriai, kurie esą turi teisę į absoliučią tiesą, o visi kiti „turi likti kažkur paraštėse“.
„Šiandien mes turime tam tikrą polifoniją viešajame gyvenime, turime labai skirtingas nuomones. Ir tada žmogus, kuris ieško atsakymų į tuos sunkiai atsakomus klausimus, gali ieškoti savo šalininkų. Ir gal šitaip per idėjų bendrystę, mes pamažu einame ir prie visuomenės santarvės.
Gal tai šiandien skamba naiviai, pasakysite, kokia čia visuomenės santarvė, jeigu mes šiandien aikštėse mušamės. Bet galbūt per šitą intelektinę diskusiją ir galimybę joje save išreikšti, mes visgi einame teisingu keliu?“ – klausė prezidentas.
Kalbėdamas apie Partnerystės įstatymą, jis vis akcentavo Konstituciją. Pasak G.Nausėdos, jei keliame klausimą, kas yra šeima, tuomet reikėtų kelti ir klausimą, ar tikrai Konstitucija yra svarbi, jei savaip interpretuojame, kas joje parašyta.
„Tai aš paklausiu, o Konstitucija yra svarbi? Gal ir Konstitucija nėra labai svarbi, galime ją paversti kokiu nors komerciniu dokumentu, kuriame vienas iš straipsnių būtų aiškinamas žvaigždute pačioje teksto apačioje, kur paaiškinta: „Ne, šeima yra ne tik vyro ir moters santuoka, bet tai yra tas, tas, trečias, ketvirtas, penktas.“
Bet Konstitucija yra dokumentas, kuris turi būti be išnašų su žvaigždutėmis. Tai yra aiškiai pasakyti dalykai. Ir jei visuomenė galvoja, kad šiandien situacija yra pasikeitusi nuo to laiko, kai mes priėmėme Konstituciją, ji turi būti sąžininga savo atžvilgiu ir pakeisti Konstituciją, jei mato, kad kažkokios nuostatos nebeatitinka realijų“, – svarstė šalies vadovas.
G.Nausėda pabrėžė manantis, kad LR Konstitucija yra puikus dokumentas, kuris atitinka šių dienų realijas.
„Mano nuomone, LR Konstitucija yra puikus dokumentas, kuris atitinka realijas, nepaisant to, kad kai kuriais požiūriais ją reikia taisyti. Aš, kaip LR prezidentas, tiesą sakant, neturiu kitokio pasirinkimo, kaip besti pirštu į 38 straipsnį ir klausti kitų, ar aš teisingai suprantu jo turinį.
Man sako: „Ne ne, jūs ne visiškai teisingai suprantate šį turinį, nes yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kuris praplečia šeimos sąvoką“. Tada aš sakau, o kokią prasmę tada turi santuokos institucija?“ – tęsė jis.
„Velnias slypi detalėse“
Prezidentas apgailestavo, kad būtent ties šia vieta diskusijos politinėje erdvėje sustojo.
„Ir aš manau, kad politikai turėtų apsispręsti ir labai sąžiningai pirmiausia atsakyti sau patiems, o tada atsakyti visuomenei. Nežaisti šitų žaidimų interpretacijomis, mėginimais įeiti pro užpakalines duris, bet labai aiškiai ir sąžiningai atsakyti ir tada kelti klausimą dėl galbūt galimo LR Konstitucijos keitimo.
Bet aš nemanau, kad šiuo klausimu ją reikia keisti. Tam tikras prielaidas spręsti vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimus mes tikrai turime juridinių sprendimų pasiūlyta yra net ir šiandien bent keletas. Taip kad belieka tik apsispręsti“, – ragino jis.
Vertindamas pavasario Seimo sesijoje net pateikimo stadijos nepraėjusį Partnerystės įstatymą, G.Nausėda aiškino, kad „velnias slypi detalėse“.
„Velnias slypi detalėse. Tai, kas buvo pateikta ankstesnėje įstatymo redakcijoje, mano manymu, jau praktiškai sutapatina partnerystę su šeima. Štai kodėl aš manau, kad tai yra nesąžininga Konstitucijos atžvilgiu, mėginti išspręsti štai tokiu aplinkiniu keliu“, – pastebėjo šalies vadovas.
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas nurodė, kad šeima yra prigimtinis institutas, todėl jis esą eina anksčiau nei valstybė. Arkivyskupas teigė esąs įsitikinęs, kad šeima yra valstybės pamatas, ir visos santuokos paliekamos žaizdos nenubraukia šeimos instituto svarbos.
„Tačiau visko yra gyvenime, ir šeimose ne viskas yra tobula. Bet mes patys nesame tobuli, mūsų politikai, mūsų visuomenė nėra tobula. Kai pradeda valstybė sakyti, kad čia kažkas ne taip, mes tada pradėsime tvarkyti už tėvus, atsiranda ne tik įtampa, bet ir labai daug žaizdų yra atsiradę – skyrybos, palikti vaikai.
Tos visos žaizdos nenubraukia šeimos instituto svarbos“, – sakė jis.
Nepavyks išsiversti be valstybinio šeimos apibrėžimo?
Filosofas Alvydas Jokubaitis stebėjosi LGBT bendruomenės noru savo gyvenimo formą įtvirtinti su valstybės pagalba.
„Mane jie stebina. Aš suprantu, kad turi būti užtikrintos jų teisės, kaip ir visų. Bet tam tikra gyvenimo forma, kurią jie dabar kuria, kurios ieško, jie būtinai nori įtvirtinti su valstybės pagalba. Ar čia klausimas apie tai, kuo jie nori vadintis? Įsivaizduokite, 2000 metų katalikai puoselėjo šią gyvenimo formą su įvairia sėkme ir nesėkme. Net Konstitucijos buvo ją įrašiusios.
O dabar kažkas pradeda konkuruojančią formą įtvirtinti su valstybės pagalba. Katalikai šioje situacijoje yra didesni liberalai, nei tie, kurie save vadina liberalais. Būkite visuomenėje, puoselėkite, jeigu jums reikia, tas savo formas, bet nevadinkite šito dalyko šeima“, – poziciją išsakė filosofas.
G.Nausėda pridūrė, kad Lietuvoje greičiausiai nepavyks išsiversti be „valstybinio šeimos apibrėžimo“.
„Priešingu atveju, gali atsitikti taip, kad katalikams svarbiausia savo santuoką sudaryti prieš Dievą. Ir valstybės palaiminimo, tiesą sakant, jiems kaip ir nebereikia. Tai LGBT bendruomenė gali sakyti – leiskite mums sudaryti savo santuokas savo socialiniame burbule ir mes liksime ramūs, ir niekur nesikišime.
Bet juk tam mes ir turime vieną Konstituciją, vieną valstybę, pilietinę visuomenę, kurioje mes turime kažkokiu būdu susitarti dėl valstybinės šeimos sampratos. Ir ji yra įtvirtinta LR Konstitucijoje.
Kuomet dėl bendro gyvenimo sąlygų yra sakoma, kad štai vienalytės bendro gyvenimo sąlygos turėtų būti įteisinamos Civilinio kodekso pakeitimais, sako, palaukite, jūs mūsų meilę norite įsprausti į juridinį konstruktą ir padaryti jungtinės veiklos sutartis.
Tai mano atsakymas ir yra – mielieji, kokia formą tu benaudotum, jūsų meilė arba yra, arba jos nėra. Ir tada visiškai nesvarbu, ar jūs gyvenate vienoje, ar kitoje formoje“, – tvirtino prezidentas.
Galiausiai jis pareiškė suprantantis „LGBT bendruomenės norą, kad jie būtų gerbiami, mylimi, pripažįstami, o pirmiausia, būtų gerbiama jų meilė vienas kitam“.
„O tai jau yra edukacinio ir pakankamai ilgo kelio rezultatas. Bet sutikime, kad visuomenė keičiasi, ji įgyja daugiau tolerancijos. Ir matydami kitokius žmones šalia savęs, manau, kad jie supras tą paprastą krikščionišką tiesą – Dievas myli visus“, – konstatavo G.Nausėda.
