Kultūros ministerijai vadovaujantis Simonas Kairys neslepia tik šiomis dienomis pirmą kartą gyvai išvydęs kai kuriuos savo pavaldinius. Tiesa, kiek daugiau nei dešimt mėnesių ministro poste jau praleidęs liberalas jų turi nedaug – Kultūros ministerija su 110 darbuotojų yra viena mažiausių.
Tačiau beveik visi šie valdininkai jau kuris laikas savo darbo kabinetą iš ministerijos buvo perkėlę kas kur – į svetainę, virtuvę, miegamąjį ar vonios kambarį.
Konservatorė Gintarė Skaistė didžiuliame Finansų ministerijos pastate mėnesių mėnesius irgi darbavosi viena arba su statybininkais, per pandemiją remontavusiais ištuštėjusius rūmus.
Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos tarnautojai atrodo lyg iš pamokų bėgantys mokiniai – net rugsėjo 1-ąją darbo vietoje pasirodė tik dalis jų – 181 iš 261.
Vasarą šioje ministerijoje buvo dar tuščiau – birželį čia buvo galima aptikti 75, liepą – 84, rugpjūtį – 106 valdininkus.
Beje, rugsėjo 1-ąją dirbančių nuotoliniu būdu staiga padaugėjo Teisingumo ministerijoje. Rugsėjį taip dirbo 61 proc., rugpjūtį – 45 proc., liepą ir birželį – 48 proc. valdininkų.
Vangiai į darbus kol kas grįžta ir Teisingumo ministerijai pavaldžių įstaigų darbuotojai. Rugsėjį iš namų vis dar dirbo 36 proc. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, taip pat daugiau kaip pusė Patentų biuro specialistų.
Saugūs dar nesijaučia
Dainiaus Kreivio vadovaujama Energetikos ministerija pasidžiaugė, kad šioje įstaigoje jau pasiektas daugiau kaip 90 proc. imunizacijos nuo COVID-19 lygis. Bet net ir esant tokiai padėčiai valdininkai praėjusią karštą vasarą mieliau rinkosi darbą iš namų nei vėsinamuose ministerijos kabinetuose.
Energetikos ministerijos duomenimis, iš 85 nuotolinio darbo galimybę turėjusių darbuotojų praėjusį birželį ja esą pasinaudojo 80, liepą – 65, rugpjūtį – 64. Rugsėjo 1-ąją darbą iš namų rinkosi trečdalis darbuotojų.
Anot ministerijos atstovų, darbas buvo organizuojamas rotacijos principu – siekta, kad bent vienas skyriaus darbuotojas savo funkcijas įgyvendintų ministerijos patalpose, o dviviečiame kabinete dirbtų vienas žmogus.
Tame pačiame pastate įsikūrusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija irgi baiminosi infekcijos protrūkio. Todėl vasarą į darbą vaikščiojo tik ketvirtadalis darbuotojų, pavyzdžiui, tie, kurie dirba su slaptais dokumentais.
Beje, Statistikos departamento duomenimis, Laisvės partijos lyderės Aušrinės Armonaitės vadovaujamoje ministerijoje dirba 80–89 proc. pasiskiepijusių ar COVID-19 liga persirgusių darbuotojų.
Panašus imunizacijos lygis kol kas pasiektas ir liberalo Simono Gentvilo vadovaujamoje Aplinkos ministerijoje.
Bet iš 235 jos darbuotojų rugsėjį ministerijoje darbavosi 18, panašiai tiek jų kasdien į darbą vaikščiojo ir rugpjūtį bei birželį.
Skiepytis – ne lygis
Žemiausias imunizacijos lygis tarp ministerijų yra konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamoje Užsienio reikalų ministerijoje – 70–79 procentai.
Šioje 950 darbuotojų turinčioje institucijoje liberaliai žiūrima ir į darbo drausmę. Ministerijos atstovai „Lietuvos rytui“ negalėjo nurodyti, kiek jos darbuotojų dirba nuotoliniu būdu, nes tokių duomenų, pasirodo, nekaupia. Bet iš namų dirbantis darbuotojas iškilus būtinybei į nuolatinę darbo vietą privalo atvykti per dvi valandas.
Statistikos, kiek darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu, nerenka ir Susisiekimo, ir Krašto apsaugos ministerijos.
Pokyčiai vasaros pabaigoje
Didesnis sujudimas vasarą buvo su neteisėtų migrantų krize susidūrusios konservatorės Agnės Bilotaitės vadovaujamos Vidaus reikalų ministerijos koridoriuose.
Iš 198 jos darbuotojų rugsėjo 1-ąją darbe fiziškai buvo 92, kiti darbavosi nuotoliniu būdu, buvo išvykę į komandiruotes, turėjo mamadienius ar nedarbingumą.
Ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjo Mindaugo Bajarūno teigimu, baigiantis vasarai nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų dalis akivaizdžiai mažėjo – nuo 59 proc. birželį iki 23 proc. darbo dienų rugpjūtį.
Tuo metu Žemės ūkio ministerijoje rudeniop prasidėjo atvirkštinis judėjimas – ūkininkams baigus pagrindinius darbus, į namus, regis, vėl patraukė ir šios ministerijos tarnautojai: rugpjūtį iki 19 proc. sumažėjęs nuotoliniu būdu dirbusių ministerijos darbuotojų skaičius rugsėjį vėl šoktelėjo iki 23 proc.
Plušėjo su statybininkais
Į darbą pavaldinių grįžti neskubino ir Finansų ministerijai vadovaujanti G.Skaistė. Mat kol ministerijos darbuotojai darbavosi iš namų, joje plušėjo statybininkai.
„Dėl vykstančio remonto dalis kabinetų užimti ir juose negali vykti veikla. Bet kai kurie darbuotojai jau gali grįžti“, – tikino G.Skaistė.
Tiesa, į darbą nesiveržiama. Nuotoliniu būdu vis dar dirba 90 proc. Finansų ministerijos darbuotojų.
„Politinė komanda dirba gyvai ir mums taip paprasčiau bei patogiau. Kokių nors trikdžių dėl nuotolinio darbo kol kas nepastebėjau. Man atrodo, kad viskas vyksta gana sklandžiai, svarbu, kad būtų vykdomos funkcijos ir pateikiama informacija, analizuojama ir apibendrinama tada, kai jos reikia.
Buvo surengta apklausa, ar yra norinčiųjų grįžti į darbą. Didžioji dalis pageidavo darbuotis mišriu būdu. Matyt, kai kuriems taip lengviau derinti darbą su šeiminiais įsipareigojimais, kiti bijo užsikrėsti ir laukia pandemijos pabaigos“, – kalbėjo G.Skaistė.
Į teismą keliauja skundai
Kitaip apie nuotolinį darbą mano Kultūros ministerijai vadovaujantis S.Kairys, kurio pavaldinius tik šiomis dienomis bandoma sugrąžinti į darbovietę.
Ministras neslėpė, kad dėl to jau iškyla ir konfliktų: „Buvo sunku išeiti dirbti nuotoliniu būdu, nelengva ir sugrįžti. Puikiai tai matome, nes dėl to jau turime ginčų su profsąjunga. Atrodo, ji kreipėsi į teismą siekdama užginčyti įsakymą dėl darbo organizavimo ekstremalios situacijos metu.“
Beveik 20 proc. galimybių paso neturinčių Kultūros ministerijos darbuotojų abejoja, ar Vyriausybės reikalavimai testuotis nepažeidžia jų konstitucinių teisių.
S.Kairys tvirtino gerbiantis darbuotojų pasirinkimą nesiskiepyti, vis dėlto mano, kad jie turėtų rodyti kitokį pavyzdį: „Mūsų ministerija koordinuoja ir prižiūri kultūros sektorių ir turėtų būti suinteresuota, kad jam būtų geriau.“
Taikosi prie naujų sąlygų
S.Kairys neslėpė, kad darbas iš namų – ne pati geriausia išeitis.
„Aišku, kad darbuotojų nebuvimas šalia trikdė, ypač tik atėjus vadovauti ministerijai, kai viskas ir taip buvo nauja. Tai buvo nemenkas iššūkis visai politinei komandai.
Man atėjus vadovauti ministerijai jau buvo prasidėjusi antroji pandemijos banga, o dalies darbuotojų aprūpinimas darbo priemonėmis namuose dar vyko. Kaip jie dirbo? Geras klausimas. Aš nežinau“, – kalbėjo kultūros ministras.
Nuo rugsėjo 13-osios darbuotojai pradėti raginti ministerijoje darbuotis bent pusę laiko.
„Nuotolinis darbas tampa nauja mūsų realybe, aišku, jis egzistuos viešajame sektoriuje ir tai nėra kažkokia blogybė. Bet turi būti išlaikyta proporcija, o buvo laikas, kai ministerijoje darbavosi tik politinė komanda ir kitų darbuotojų nebuvo.
Ministerijoje vis dėlto yra visai kitas darbo tempas, kitas režimas. Mes suprantame, kad grįžti nėra lengva, todėl darbuotojų nespaudžiame.
Kad grįžimas į darbą būtų lengvesnis ir sklandesnis, esame numatę du etapus – jei virusas neįsisiautės, iš pradžių sieksime, kad nuotoliniu būdu būtų dirbama ne daugiau kaip 50 proc. darbo laiko“, – apie darbuotojų laukiančią adaptaciją kalbėjo ministerijos vadovas.
S.Kairys įsitikinęs, kad darbas kabinetuose kur kas efektyvesnis nei darbas iš namų. Vis dėlto jis mano, kad net vėliau, pasibaigus pandemijai, darbuotojai galėtų išsaugoti galimybę dalį laiko dirbti per nuotolį.
Liberalų sąjūdžio deleguotas ministras taip pat nesmerkė pavaldinių, kurie nors ir nevaikščiojo į darbą, bet susitikdavo kur nors mieste, švęsdavo kolegų gimtadienius ar kitas šventes, o jų akimirkomis dar pasidalydavo socialiniuose tinkluose: „Aš ne iš tų vadovų, kurie seka, kas su kuo susitiko ir kokias nuotraukas įkelia į feisbuką.
Bet, aišku, kažkokia suaugusių žmonių savimonė turi egzistuoti.“
Viceministrė dirbo iš Ispanijos
Nuotoliniu būdu kai kurie ministerijų darbuotojai per pandemiją įsigudrino dirbti ir iš užsienio.
Gegužę kilo nemažas triukšmas dėl naujos socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Justinos Jakštienės, paaiškėjus, kad ji nuotoliniu būdu dirba būdama Ispanijoje.
Ministerijai vadovaujanti konservatorė Monika Navickienė tada tikino neturėjusi pasirinkimo: jai reikalingas žmogus į komandą esą sutiko ateiti tik su sąlyga, kad darbą galės derinti su tam tikrais asmeniniais įsipareigojimais.
M.Navickienė pripažino, kad tai galėjo piktinti visuomenę, bet toks sprendimas esą laikinas. Tiesa, net pasibaigus karantinui iš 240 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojų vidutiniškai darbo vietoje būna 25.
