Kokios atsiradimo priežastys?
Penktadienį Katedros aikštėje įvykęs Lietuvos šeimų sąjūdžio mitingas neapsiėjo be incidentų, o dalis protestuotojų nepaisė duotų pažadų neiti prie Seimo.
Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen pastebi, kad ir šio mitingo metu buvo matomi simboliai, kurie dalį visuomenės papiktino praėjusio protesto prie Seimo metu – pavyzdžiui, Dovydo žvaigždės.
Svarstydama Šeimų maršo atsiradimo priežastis V.Čmilytė-Nielsen teigė šiuos mitingus vertinanti kaip globalios tendencijos išraišką bei naujos politinės jėgos gimimą.
„Manau, kad tai yra platesnės tendencijos dalis. Panašūs judėjimai, kritikuojantys vieną ar kitą pandemijos valdymo įrankį ar strategiją, atsiranda praktiškai visose kaimyninėse šalyse.
Tikriausiai būtų nuostabu, jei Lietuvoje šito visiškai nebūtų. Tai vertinu kaip globalios tendencijos išraišką“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ įvardijo liberalė.
Be to, V.Čmilytė-Nielsen Lietuvos šeimų sąjūdyje mato ir naujos politinės jėgos gimimą.
„Visiškai ne paslaptis – normalu, kad Lietuvoje laikas nuo laiko gimsta naujos politinės jėgos. Matau tai kaip naujos politinės jėgos, kuri turi tam tikrą politinę darbotvarkę, kaip, pavyzdžiui, prieštaravimas kai kuriems žmogaus teisių srities iniciatyvoms“, – kalbėjo ji.
Visgi, V.Čmilytė-Nielsen neigia šių protestų įtaką valdžios sprendimams. Anot jos, poliarizuojantys Seimo darbotvarkės klausimai dažnai sulaukia sunkumų, todėl abejoja, kad, pavyzdžiui, Partnerystės įstatymo projekto likimui didelės įtakos turėjo kažkokia jėga už Seimo.
Parlamentarė pastebi, kad Partnerystės įstatymo projektas, nors nepraėjęs pateikimo stadijos, buvo teikiamas nepaisant tuo metu garsiai skambančių prieštaravimų iš Šeimų sąjūdžio pusės. Be to, balsai už ir prieš projektą buvo pasiskirstę apylygiai – projektas sulaukė beveik tris kartus daugiau palaikymo negu buvo sulaukęs, kai buvo teiktas pirmą kartą.
Kaip vertina ministrų darbą?
Kaip ir praėjusių protestų metu, penktadienį organizatoriai reikalavo nedelsiant atšaukti Galimybių paso ribojimus. Kokia tikimybė, kad valdžia atsižvelgs į šį reikalavimą?
„Galimybių pasas yra vienas iš įrankių, skirtas išvengti dar vieno visuotinio visuomenės uždarymo“, – pabrėžė Seimo pirmininkė.
Liberalė akcentuoja mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius ir jų amžių – nuo šios ligos miršta ir rizikos grupei nepriklausantys asmenys.
„Esant tokiai pakankamai rimtai situacijai turime ieškoti būdų apsaugoti tuos, kurie jau pasiskiepijo, leisti jiems gyventi kiek galima labiau įprastą gyvenimą ir taip pat skatinti tuos, kurie abejoja, vis tik priimti tą sprendimą. Šiandien Galimybių pasas yra vienas iš įrankių, kuris padeda tai daryti“, – įsitikinusi V.Čmilytė Nielsen.
Mitingų organizatoriai taip pat reikalauja iš Seimo darbotvarkės pašalinti ir niekada nenagrinėti Partnerystės įstatymo projekto, Stambulo konvencijos. V.Čmilytė-Nielsen teigė neįžvelgianti jokio pavojaus nei Partnerystės įstatymo projekte, nei Stambulo konvencijoje.
„Matau tam tikrą paradoksą. Pastarosiomis savaitėmis iš protesto dalyvių ar iniciatorių, ir per susitikimą su jais, girdėjau klausimus, kodėl Lietuvoje negalėtų būti taip pat, kaip Danijoje, kitose Skandinavijos valstybėse.
Tačiau akivaizdu, kai mes kalbame apie Partnerystę, Stambulo konvenciją, žmogaus teisių klausimus, ta pati Skandinavija staiga kažkuria prasme tampa vos ne keiksmažodžiu.
Viena vertus, džiaugiuosi, kad tas visuomenės tarpusavio pasitikėjimas, galiausiai pasitikėjimas ekspertais, faktais, mokslu, kuris vyrauja daugelyje Skandinavijos šalių, daro įspūdį, bet manau, kad svarbu yra visuma“, – pabrėžė Seimo pirmininkė.
Kitas reikalavimwe – pašalinti iš pareigų valdžios atstovus, iniciavusius, kaip teigiama, antikonstitucinius įstatymus. Minima teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys bei ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Taip pat iš Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų reikalaujama pašalinti Tomą Vytautą Raskevičių.
Paklausta, ar šie reikalavimai buvo svarstomi, V.Čmilytė-Nielsen teigė, kad tiek ji pati, tiek valdančioji dauguma ministrų darbą vertina teigiamai.
„Akivaizdu, kad tiek sveikatos apsaugos ministras, tiek kiti minimi ministrai dirba išskirtinai sudėtingomis sąlygomis. Jų sprendimai, darbas, mano manymu, turėtų būti vertinimas iš esmės pozityviai. (...)
Sprendimus dėl komitetų pirmininkų priima frakcijos. Tokios galios ar priežasčių atšaukti vieną ar kitą komiteto pirmininką nėra, o ir praktikos tokios nėra – vien dėl to, kad jis kažkuriai visuomenės grupei nelabai patinka“, – akcentavo Seimo pirmininkė.
Jos vertinimu, šiurkščių, esminių klaidų, kurios leistų kalbėti apie ministrų ar komiteto pirmininko netinkamumą pareigoms, padaryta nebuvo.
Kritika – ir iš Seimo pirmininkės
Tiesa, kritiką tam tikriems Galimybių paso aspektams anksčiau yra išsakiusi ir pati Seimo pirmininkė. Visgi, V.Čmilytė-Nielsen teigia, kad kritika buvo dalykiška.
„Mano pastabos Galimybių pasui, kai tik buvo nuskambėjusi jo idėja, buvo susijusi su pasiūlymais, kaip būtų galima plėsti tą įrankį. Džiaugiuosi, kad šiandien atsižvelgta į tuos pasiūlymus (...)
Tos pastabos ar kritika buvo dalykiška. Nereikėtų manyti, kad vien dėl to, kad esame koalicijoje, esame visiškai vienodi“, – aiškino parlamentarė.
Seimo pirmininkė teigė atmetanti kritiką, kad ši valdžia nesikalba su visuomene – atvirumas, anot jos, yra viena pagrindinių šios valdančiosios koalicijos vertybių.
Tuo metu kalbėdama apie priekaištus, kad valdančiosios koalicijos nariai neišeina pasikalbėti su po Seimo langais mitinguojančiais žmonėmis, Seimo pirmininkė kalbėjo, kad lipimas ant scenos tokiame kontekste, koks jis buvo rugpjūčio 10 dieną, neturi nieko bendro su dialogo ar įtampos deeskalavimo bandymais.
„Eiti kalbėtis šalia kartuvių, šalia plakatų, ant kurių yra įžeidžiantys žodžiai, kur naudojama Holokausto simbolika tokiame kontekste, kuris turėtų labai skaudžiai įžeisti žmones, kurių artimieji yra nukentėję dėl mūsų istorijos baisių įvykių, tai kalbėtis tokiame kontekste man atrodo nepriimtina“, – pabrėžė Seimo pirmininkė.
