Skirtingai pareigūnų veiksmus įvertino ir „Žinių radijo“ laidos pašnekovai. Vis dėlto, kaip pastebi politikos ekspertai, yra išeičių, kaip būtų galima nuslopinti visuomenėje vyraujančią įtampą bei susiskaldymą, kad jis neišvirstų į dar didesnius nemalonumus.
Sąsajų neįžvelgia
Lietuvos policijos komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo, kad garsiai nuskambėję galimai riaušes kursčiusių asmenų sulaikymai neturi tiesioginės sąsajos su penktadienio mitingu Katedros aikštėje. Anot jo, tokie procesiniai veiksmai ar sulaikymai vyksta kiekvieną savaitę.
„Rugpjūčio 10 dieną, po mitingo, virtusio riaušėmis, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl riaušių organizavimo. Vėliau pradėti tyrimai dėl narkotinių medžiagų turėjimo, dėl neteisėtos informacijos apie asmenis rinkimo.
Šiame ikiteisminiame tyrime asmenys yra sulaikomi kiekvieną savaitę, šiuo metu šioje byloje yra 46 įtariamieji“, – kalbėjo R.Matonis.
„Šie asmenys sulaikyti ne dėl būsimo mitingo, o dėl savo atliktų veiksmų anksčiau, rugpjūčio 10 dieną ir po jo. Su būsimu mitingu aš to nesiečiau“, – pridūrė policijos atstovas.
R.Matonis kalbėjo, kad nemažai laiko užtrunka analizuoti medžiagą, surinkti duomenis, apklausti žmones.
„Surinkus pakankamai duomenų dėl tam tikrų asmenų dalyvavimo būtent šiame mitinge, pareigūnai priima sprendimus – arba sulaikyti asmenį, arba paskirti jam kokią kitą kardomąją priemonę, pareikšti įtarimus. Taip sutapo, kad vakar (trečiadienį – aut.past.) buvo sulaikyti būtent šie trys asmenys“, – kalbėjo R.Matonis.
Policijos atstovas vylėsi, kad byla dėl riaušių prie Seimo teismą pasiekti galėtų jau po kelių mėnesių.
Mato eliminavimą
Tuo metu advokatas Petras Ragauskas įsitikinęs, kad šių laikinų sulaikymų atveju teisėsaugos institucijos piktnaudžiauja valdžia.
„Turint omeny tai, kas vyksta – likusias 48 valandas (iki mitingo Katedros aikštėje – aut.past.), kurios labai gražiai patenka į įstatymo numatytą laikotarpį, kitaip, negu šių žmonių eliminavimu iš būsimo mitingo, turbūt sudėtinga įvertinti“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo teisininkas.
Anot jo, jeigu šie asmenys būtų sulaikyti protesto metu arba kitą dieną, nekiltų jokių klausimų ar abejonių. Tačiau jeigu asmuo nėra suimamas darant nusikaltimą, pagal Baudžiamojo proceso kodeksą jo suėmimas galimas tik išimtiniais atvejais.
Įstatymas numato tris būtinas sąlygas tam, kad išimtinis atvejis būtų tenkinamas. P.Ragausko teigimu, jeigu dėl pirmų dviejų kodekse numatytų sąlygų galima įžvelgti atitikimą šiai situacijai, tai trečioji sąlyga, anot jo, visiškai neįmanoma – esą nėra galimybės kodekso nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo.
„Tyrimas vyksta mėnesį ir viskas tvarkoje. Dabar staiga užsidega žemė po kojomis, prireikia taip staigiai sulaikyti žmones, kad net nėra laiko nueiti į teismą ir paprašyti ikiteisminio tyrimo teisėjo, kad jis leistų sulaikyti asmenis, kad skirtų jiems suėmimą. Visiška nesąmonė“,- įsitikinęs teisėjas.
Svarbu neutralizuoti kenkenčius
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologė Ainė Ramonaitė svarstė, kad šie sulaikymai yra teigiamas dalykas kitų proteste dalyvaujančiųjų atžvilgiu.
„Yra vieni žmonės, kurie veikė negerų kėslų vedami, ir yra kiti žmonės, kurie atėjo tiesiog pasakyti savo nuomonę. Sudėti juos į vieną yra labai didelė klaida – reikia neutralizuoti tuos, kurie yra kenkėjiški, ir leisti žmonėms, kurie nori išsakyti savo nuomonę, ją išsakyti.
Nukenksminimas potencialių kenkėjų, manau, yra tik į gerą – aišku, jei tam yra teisėtas pagrindas“, – laidos metu kalbėjo A.Ramonaitė.
Kaip pastebi A.Ramonaitė, trūksta aiškios politinės valios, visuomenės suvokimo, kad Vyriausybė žino, ką daro, turi aiškius principus ir moka juos išaiškinti, trūksta pasitikėjimo ja. Profesorė teigė pasigendanti ir premjerės pozicijos, nuoširdaus kalbėjimo.
„Žmogiško pasakymo, kad yra tokia padėtis ir turime vienokias ar anokias alternatyvas. Pasakymo, jog „Suprantame, kad yra sunku – pabandysime, kad tas ar anas būtų palengvinta“, – lūkesčius įvardijo politologė.
Pasak A.Ramonaitės, trūksta aiškių principų įvardijimo, kuriais Vyriausybė vadovaujasi priimdama sprendimus.
„Kad būtų galima suvokti, jog ties vienu Vyriausybė gali nusileisti, tie kitu negali, ir dėl kokių priežasčių. Dabar yra blaškymosi, priimami vieni, o paskui – kiti sprendimai.
Nelabai supranti – gal Vyriausybė ir turi logiką, kodėl vienus sprendimus keičia, kitų – nekeičia, bet ta logika nėra žinoma, ji nėra aiški“, – pabrėžė ji.
Dvi išeitys įtampos mažinimui
Politologė svarstė, kad įtampos, susikaldymo ir neapykantos visuomenėje mažinimui gali padėti du sprendimai. Vienas iš jų – didesnis kontaktas su savivaldybėmis.
„Matome, kad savivaldybės, kurios yra arčiau žmonių, kai kuriais atvejais iš tikrųjų gali padaryt efektyvius sprendimus, kaip ir dėl to paties skiepijimo. Nuleisti arčiau žmonių, valdžiai daugiau duoti galios, atitinkamai – ir finansavimo, ir galimybių bei kontaktavimo su tais, kurie turi priėjimą prie žmonių“, – siūlė politologė.
Ypatingu atveju, jeigu neapykanta ir susiskaldymas toliau augtų, galėtų būti priimtas dar vienas sprendimas, nors, politologės teigimu, labai sunkiai tikėtinas – koalicijos plėtimas.
„Tai įprasta praktika krizinėse situacijose, ar tai būtų ekonominė krizė, ar išorinės grėsmės – o šiuo atveju turime ir išorines grėsmes, ir COVID-19 situaciją, kuri yra ir didžiulė grėsmė ekonomikai ir sveikatos sistemai.
Tokiose situacijose yra labai įprasta, kad daromos didžiosios koalicijos, stengiamasi tą sutarimą valdžioje plėsti. Tokiu būdu, kai turi didesnę koaliciją, turi ir rinkėjų didesnį palaikymą. Kartu su įtraukimu kitų politinių jėgų, ir žmonės jaučiasi įtraukiami“, – akcentavo A.Ramonaitė.
„Ypač čia matyčiau Sauliaus Skvernelio frakciją, bet labai abejoju, ar tai įmanoma mūsų atveju“, – pridūrė ji.
