Pasipuošę privalomais festivalio atributais – pačių kurtais ir dekoruotais „fluxiškais“ kostiumais, nešini muzikos instrumentais, vėliavomis, kėdėmis ir kita atributika į kalną lipo linksmai nusiteikę žmonės.
Netrūko ir tokių, kurie festivalyje dalyvavo riedėdami netikėčiausiomis transporto priemonėmis – nuotaikingais karučiais, dviračiais, banglentėmis, net klozetais. Norintys į kalną kopė ir atbulomis.
Tarp dalyvių daugiausia matėsi jaunų žmonių, tačiau į kalną kopė ir veiklūs senjorai, net garbaus amžiaus senoliai. Kostiumus jie tikino kūrę patys.
Festivalio dalyviai 22 valandą susitiko „fluxus“ judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno skvere, o prieš vidurnaktį užkopę į kalną įsitraukė į meninį Kauno miesto ir rajono bendruomenių veiksmą.
Dėl šalia Kauno Įgulos bažnyčios (Soboro) prasidėjusių ir Vytauto parke pasibaigusių eitynių kuriam laikui buvo sustabdytas eismas.
Ruoštis kopimui į kalną dalyviai pradėjo iš anksto. Specialiose dirbtuvėse jie gamino ne tik kūrybiškus ir netikėtus, tačiau ir tausojančius aplinką kostiumus, nes jiems pagaminti daugiausia buvo naudojamos antrinės žaliavos.
Organizatorių teigimu, nuo 2018 metų miestą fluxus būdu miestą žadinantis renginys šįmet atspindėjo treilerį (anonsą) į 2022-uosius metus, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine. Kauno ir Kauno rajono bendruomenės kitąmet kvies išradingai paminėti visas metų šventes.
Į „Fluxus festivalio“ kulminaciją – kopimą į Parodos kalną – jo organizatoriai ragino pažvelgti išradingai – buvo įmanoma viskas, ką leidžia dalyvių fantazija.
„Galima lipti atbulomis ar ant rankų, nešant dėdę ar auksinę žuvelę, su riedučiais ar su banglente, o gal tiesiog dėvint Kalėdų senelio kostiumą“, – prieš renginį vardijo „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Fluxus Labas!“ koordinatorė Simona Savickaitė. Jos teigimu, praėjusiais metais dėl pandemijos „Fluxus festivalis“ nevyko taip, kaip norėta, tačiau šįmet su bendruomenėmis buvo susitinkama gyvai, ir tai, anot renginio organizatorių, jau yra šventė.
„Esu labai laiminga, kad šį bendruomeninį renginį kūrė daugiau nei 200 įvairių socialinių grupių ir įsitikinimų žmonių – nuo moksleivių iki senjorų. Tai ir yra tikrasis fluxus – įveikę savo baimes kuriame, darome tai, ko galbūt niekada nesame darę, leidžiamės į avantiūras“, – teigė S.Savickaitė.
Anot jos, bendruomeniškesnio įvykio turbūt negalima nė įsivaizduoti – visos veiklos yra kuriamos Kauno miesto ir Kauno rajono gyventojų, ir kiekviena iš veiklų kvies renginio dalyvius dalyvauti bendroje kūryboje.
