Visgi, ir šios patalpos – laikinas sprendimas. „Žinių radijo“ laidoje ministrė A.Bilotaitė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas bei Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė pristatė, kaip migrantų krizė bus sprendžiama toliau.
Klausimai dėl modulinių namelių
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ketvirtadienį pranešė, kad 1400 šiuo metu pasienio užkardose ir savivaldybių patalpose vis dar gyvenančių migrantų bus perkelti į šiltas patalpas: Rukloje, Pabradėje, Medininkuose, Kybartuose bei Vilniuje.
A.Bilotaitė „Žinių radijo“ laidos metu pabrėžė, kad ministerijos tikslas – pasiekti, jog neteisėti migrantai grįžtų į savo kilmės šalis.
„Migracijos departamentas aktyviai dirba, sudarytos mobilios komandos, kurios važiuoja per stovyklavietes, kalbasi su žmonėmis, aiškina situaciją, apie galimybes grįžti savanoriškai. Tie procesai juda, turime nemažą kiekį asmenų, kurie jau patys priima sprendimus ir ruošiasi grįžti į savo kilmės šalis.
Turime apie 90 asmenų, kurie priėmė tokį sprendimą ir norėtų grįžti namo. Tuo klausimu dirbame nuosekliai, nes tai yra vienas svarbiausių prioritetų – kad tie žmonės nepasiliktų, bet grįžtų iš ten, kur yra atvykę“ – sakė A.Bilotaitė.
Nors turimų patalpų, modulinių namelių šiuo metu Lietuvoje esantiems neteisėtiems migrantams apgyvendinti užtenka, ministerija ruošiasi ir blogesniam scenarijui – atnaujinamas konkursas modulinių namelių nuomai ir įsigijimui, siekiant apgyvendinimo pajėgumus išplėsti iki 40 tūkst. asmenų.
„Baltarusijos režimas yra neprognozuojamas, nestabilus, todėl turime būti pasiruošę. Tai nereiškia, kad mes tuos namelius turėsime įsigyti, tai turėsime padaryti pagal poreikį“, – sakė ministrė.
Tačiau viešojoje erdvėje netrukus pasipylė komentarų, jog butą išsinuomoti kainuotų pigiau negu tokį modulinį namelį. Visgi, A.Bilotatė kainos įvardyti negalėjo.
„Viešasis pirkimas organizuojamas iš naujo. Labai lengva dabar manipuliuoti skaičiais, nes tai – preliminari sutartis, kuri numatyta tam tikram skaičiui, kuris galėtų būti, jeigu atsitiktų vienas ar kitas scenarijus, nes mes turime būti pasiruošę.
Į tą skaičių patenka ne tik pats namelis ir jo nuoma, bet ir tai, kas namelio viduje – visas įrengimas, aptarnavimas. Todėl reikėtų atsižvelgti į tai, skaičiuojant vieno namelio kainą“, – paaiškino ministrė.
„Dabar kalbėti apie namelio kainą mes negalime, nes šiuo metu vyksta tarptautinis konkursas. Įvykus jam, galėsime pasakyti, kokia yra kaina, ką siūlo rinka“, – pridūrė ji.
Situaciją keis žiema?
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, komentuodamas tolesnį migrantų krizės valdymo planą, akcentavo apgręžimo politikos sėkmę.
„Reikia tęsti perorientavimo politiką. Kitaip tariant, kai jie bando kirsti sieną nelegaliai, juos grąžinti atgal – neįleisti į Lietuvos teritoriją. Tai yra esminis ir lūžinis momentas, leidęs pakeisti scenarijus nuo mums nepalankių į mums palankų – stabilizavome situaciją.
Taip pat kuo grečiau tiesti fizinį barjerą, kas ilgalaike prasme mums leistų geriau kontroliuoti nelegalios migracijos procesus. Taip pat, be jokios abejonės, sprendžiant apgyvendinimo klausimus, bet nekuriant šilntamio sąlygų – minimalistiškai užtikrinant būtinus poreikius.
Ieškoti kelių, kaip šiuos 4 tūkst. žmonių teisiškai, procedūriškai, pagal visus standartus, kurie negaus pabėgėlio statuso, grąžinti namo“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
L.Kasčiūnas svarsto, kad artėjant žiemos sezonui daugės savanoriškai norinčių grįžti į savo kilmės šalis, taip mažės nelegali migracija į Lietuvą.
„Išnagrinėjus prašymus, tie žmonės kurių prašymai nebus patenkinti, bet jie nenorės grįžti savanoriškai, juos reikės deportuoti. Tai, aišku, nemenkas iššūkis, nes ne su visomis jų kilmės šalimis turime susitarimus, arba Europos Sąjunga (ES) neturi susitarimų“, – pastebėjo L.Kasčiūnas.
Migrantai – ir Vilniuje
Ne vieną nustebino ketvirtadienį paskelbtas sprendimas dalį migrantų apgyvendinti sostinėje, kai anksčiau skelbta, jog migrantų apgyvendinimui renkamos rečiau apgyvendintos kaimo vietovės.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Justinos Jakštienės teigimu, ministerijos strategija nėra keičiama, o nakvynės namai Vilniuje, Naujininkuose pasirinkti dėl šių patalpų tinkamumo bei saugumo.
„Tai yra turto banko objektas. Vertinome turbūt visus Lietuvoje esančius Turto banko objektus, tikrai nemaža dalis jų yra net ne avarinės, o prastesnės negu avarinės būklės, kur reikia keisti langus, vamzdynus, tikrai nemažų bazinių investicijų tam, kad žmogus gyventų kažkokiomis, net labai prastomis sąlygomis, vis tiek reikėtų išleisti dalį biuždetų“, – kalbėjo ji.
Be to, anot jos, objektą juosia trijų metrų mūrinė tvora.
„Patys aplinkiniai gyventojai, manau, net nematys, nepastebės, nepajus, kad atsikraustė tam tikra gyventojų grupė“, – pridūrė viceministrė.
