1930 m. Kaune gimusią Vingrą krikštijo kunigas, rašytojas Juozas Tumo Vaižgantas. Australijoje ji gyveno nuo 1948 m.
Aštuntas vaikas šeimoje buvusi Vingra turėjo aštuonias seseris: Laimą, Daivą, Danguolę, Saulenę, Ramintą, Rusnę, Audronę ir Galindą.
S.Šilingas nuo 1918 m. buvo Lietuvos Valstybės tarybos narys, o 1919-1920 m. ir 1928-1938 m. – jos pirmininkas. Faktiškai pagal svarbą šios pareigos buvo antros po prezidento Antano Smetonos.
1918 m. gruodžio 26 d., kritiškiausiu ką tik atkurtai valstybei metu, S.Šilingas paskyrė antrąjį Vyriausybės ministrų kabinetą, vadovaujamą Mykolo Sleževičiaus. Vėliau S.Šilingas daug metų buvo teisingumo ministras, 1938 m. Konstitucijos – kuri liko galioti 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę – rengėjas.
1941 m. birželio 14 d. S.Šilingas sovietų buvo ištremtas į Sibirą su žmona Emilija ir dukra Raminta, kurios ten mirė.
„Būk tvirta kaip plienas“, – tokius paskutinius tremiamo tėvo žodžius įsidėmėjo Vingra visam gyvenimui.
Toli nuo Lietuvos S.Šilingas be teismo buvo kalintas 10 metų, o 1952 m. jam skirti 25 metai nelaisvės.
Nors netrukus po SSRS diktatoriaus Josifo Stalino mirties S.Šilingui 1954 m. leista grįžti į Lietuvą, vos po mėnesio jis vėl ištremtas – šįkart į Ukrainą, invalidų namus Žitomiro srityje.
1961 m. dar kartą grįžęs į Lietuvą S.Šilingas 1962 m. mirė Kelmėje. 1999 m. iškilaus Lietuvos politikos ir valstybės veikėjo palaikai perlaidoti jo gimtinėje Ilguvoje (Šakių r.).
1938 m. visuomeninės veiklos 30-ųjų metinių proga sukurtą „Testamentą Lietuvai“ S.Šilingas dedikavo būtent Vingrai Šilingaitei.
