Tas pats pažeidimas vienu atveju gali būti laikomas nusikaltimu, o kitu atveju – tik rizikingu sprendimu, nes rizika versle neišvengiama.
Tačiau Lietuvoje rizikuoti leidžiama tik tiems verslininkams, kurių veikla nesusijusi su visuomenės interesais. Tiems, kurių sprendimai gali būti svarbūs visuomenei, klysti negalima. Jie paprastai prilyginami valstybės tarnautojams, o pareigūnai teigia ginantys viešąjį interesą.
Ar riba tarp privačios veiklos ir viešojo intereso visada brėžiama teisingai?
Įstatymas – neaiškus
Teisės profesorius, Lietuvos aukščiausiojo teismo (LAT) teisėjas Aurelijus Gutauskas teigė, kad tokia situacija susidarė dėl įstatymo spragų.
Valstybės tarnautojui prilyginto asmens sąvoka yra apibrėžta Baudžiamajame kodekse.
„Įstatymo kūrėjų idėja buvo įtraukti į šį ratą visus asmenis, kurie turi galių savo veikloje spręsti visuomenei svarbius klausimus, administruoti, teikti viešąsias paslaugas. Kita vertus, akivaizdu, kad įstatyme bandoma suderinti nesuderinamus dalykus: elgesio standartus viešajame ir privačiame sektoriuje. Šis bandymas patyrė fiasko – įstatymo tekstas stokoja informatyvumo ir iš esmės negali nustatyti specialaus subjekto ribų“, – teigė A.Gutauskas.
Profesoriaus nuomone, įvairių sričių asmenų prilyginimas valstybės tarnautojui negali būti pagrįstas vien įstatyme įrašytu apibrėžimu. Būtina tikrinti, ar konkretus asmuo byloje valstybės tarnautojui prilygintas pagrįstai:
„Pats prilyginimas turėtų būti vertinamas taikant saugomos vertybės, viešojo intereso, testą. Tai reiškia, kad asmens padarytas pažeidimas turėtų būti susijęs su visuomenei rūpimų klausimų sprendimu, kai asmeniui galima taikyti tokį pat elgesio standartą kaip ir valstybės tarnyboje.“
Žirgų kaina – įtartina
Valstybinio Lietuvos žirgyno vadovo veiklą Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ėmėsi tirti, vos tik buvo paviešinta, kad parduodamų žirgų kainos galėjo būti nustatytos neskaidriai.
Paaiškėjo, kad Lietuvos žirgynas, kurio 90 proc. akcijų priklauso Žemės ūkio ministerijai, ne vienus metus žirgus pardavinėjo mažesnėmis nei rinkos kainomis. Iki 2020 metų liepos Lietuvos žirgynui vadovavęs Edgaras Jeninas sulaukė įtarimų piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu.
Teigiama, kad daug metų E.Jeninas žirgus parduodavo naudodamasis vienos tarpininkės paslaugomis, tačiau tarpininkavimo sutartis buvo pasirašyta vėliau, nei buvo parduoti žirgai.
Dažniausiai užsienio pirkėjams maždaug už 100 tūkst. eurų parduota 70 žirgų. Dauguma gyvulių įvertinti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Per keletą metų žirgų parduota maždaug už pusę milijono eurų, o už paslaugas tarpininkei išmokėta per 30 tūkst. eurų.
Nors žirgų pardavimo kainos atitinka žemės ūkio ministro įsakymu nustatytas normas, kiti rinkos dalyviai tvirtino, kad jos turėtų būti bent dvigubai didesnės.
Todėl tiriama versija, kad tarpininkė ir Lietuvos žirgyno vadovas ilgus metus galėjo dalytis pelną, atsiradusį iš valstybinės įstaigos sumokėto tarpininkavimo mokesčio ir galimai brangiau tretiesiems asmenims parduotų žirgų.
Neaiškūs betono keliai
Galimą sukčiavimą savo įmonėse įžvelgę privataus verslo atstovai jo schemas dažnai turi aiškintis be pareigūnų pagalbos.
Dėl įtartinų direktoriaus veiksmų bendrovės „Betono bazė“ atstovai patys kreipėsi į aplinkosaugininkus ir teisėsaugą.
Nors visuose dokumentuose teigiama, jog uždaromos Ignalinos atominės elektrinės radioaktyviųjų atliekų kapinyno statybai panaudotas betonas pagamintas šioje bendrovėje, jos atstovai tikino, kad iš tiesų taip nėra.
Teisėsaugai buvo pranešta, kad prisidengdama „Betono bazės“ vardu kokybės sertifikatų galimai neturintį betoną tiekė kita įmonė „Eurobetonas“.
Paaiškėjus įtartino bendradarbiavimo faktams „Betono bazės“ direktorius buvo atleistas iš darbo, o bendrovės atstovai įspėjo pareigūnus, kad ypač svarbus statinys gali neatitikti aplinkosaugos reikalavimų ir kelti pavojų aplinkiniams gyventojams, nes radioaktyviųjų atliekų kapinyno vietai įrengti gali būti panaudota neaiškios kokybės betono.
Nusikaltimo neįžvelgė
Teisininkus nustebino prokuratūros sprendimas kuo greičiau išsiųsti bylą į teismą, pareiškus tik vieną kaltinimą dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Savo sprendime nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuroras pats detaliai išvardijo ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, tačiau juos palaikė civiliniais verslininkų santykiais.
Skubotą sprendimą perduoti teismui tik dalį tyrėjų surinktos medžiagos „Betono bazė“ apskundė aukštesniam prokurorui, bet šį skundą suskubta atmesti.
Aukštesniojo prokuroro neįtikino argumentai, kad faktų, jog „Betono bazė“ nebendradarbiavo su „Eurobetonu“, o buvęs vadovas asmeniškai sudarė nei ekonomiškai, nei reputacijos atžvilgiu nenaudingus sandorius, negalima laikyti įprastais civiliniais teisiniais santykiais.
Į pranešimą numojo ranka
Prokurorai atsisakė pradėti tyrimą ir dėl bendrovės „Grigeo Klaipėda“ turto iššvaistymo ir jai padarytos žalos, nors bendrovė dėl buvusių vadovų veiksmų į teisėsaugą kreipėsi dar 2019 metų vasarą.
Pareigūnams buvo pranešta, kad buvęs „Grigeo Klaipėda“ direktorius Vidas Beržonskis su buvusiu bendrovės „Algol Chemicals“ vadovu Vaidotu Kizelevičiumi sudarė „Grigeo Klaipėda“ reikalingo krakmolo tiekimo schemą, taip siekdami turtinės naudos „ChemTrade“ ir jos antrinei įmonei Airijoje „Sago Industries“.
Pagal šią schemą, 2014–2019 metais bendrovei „Grigeo Klaipėda“ buvo parduodamas pigesnis kviečių krakmolas už brangesnio tapijokų krakmolo kainą.
Bendrovė „Grigeo Klaipėda“ dar tyrimo pradžioje nurodė, kad tuometis gamybos padalinio vadovas Jonas Garalis ir V.Beržonskis iš bendrovės buvo atleisti nustačius jų neteisėtos veiklos faktus, niekaip nesusijusius su Kuršių marių tarša.
Darbo sutartys su J.Garaliu ir V.Beržonskiu buvo nutrauktos 2019 metais. Po jų atleidimo paaiškėjo ir tai, kad vienas jų ne kartą buvo teistas už dokumentų klastojimą ir sukčiavimą, tačiau šį faktą nuo bendrovės nuslėpė.
Tyrėjai kratosi krūvio
Kad teisėsauga vengia tirti su privačiu verslu susijusius nusikaltimus, pastebėjo ir žinomas advokatas Simonas Slapšinskas.
Nors neteisėtą kolegų ar konkurentų veiklą bandantys įrodyti verslininkai informaciją padeda ant lėkštutės, iš pareigūnų dažnai išgirsta atsakymą, kad tai – civiliniai santykiai, kuriuos jie turėtų išsiaiškinti patys.
Tyrimo imamasi tik tuo atveju, jei civilinę bylą nagrinėjantis teismas įžvelgia nusikaltimo požymių.
S.Slapšinsko nuomone, tokia situacija susidarė ne dėl įstatymų spragų, o dėl pareigūnų požiūrio į darbą. Advokato teigimu, tam pagrindo suteikė policijos reforma, kuria buvo bandoma palengvinti pareigūnų darbą.
„Tai geras dalykas, bet kartu susiformavo ir neigiama tendencija – sprendimų šablonai, kurie taikomi ne toje vietoje ir ne tomis aplinkybėmis“, – svarstė S.Slapšinskas.
Laukia teismo nurodymų
Jis pastebėjo, kad tai atvejais, kai dėl patirtos žalos į teisėsaugą kreipiasi kuri nors valstybės institucija, pareigūnų reakcija būna visiškai kitokia nei į privataus asmens pareiškimą.
Advokatas teigė iš pareigūnų ne kartą girdėjęs keistą pareiškimą: „Jei teismas panaikins nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą, tada tirsime.“
„Labai keista, kodėl kiekvieną kartą reikia eiti kryžiaus kelius – ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimą skųsti prokurorui, prokuroro nutarimą – ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisėjo sprendimą – apygardos teismui“, – svarstė S.Slapšinskas.
Teismai yra panaikinę ne vieną tokį ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimą ir jų surinktoje medžiagoje įžvelgę ne civilinius santykius, o nusikaltimą.
Saugo tik valstybės turtą
Advokatas neatmetė, kad su verslo santykiais susijusias bylas vengiama tirti siekiant sumažinti ekonominius nusikaltimus tiriančių policininkų darbo krūvį, bet abejojo, ar tai neprasilenkia su teise.
S.Slapšinskui ne kartą kilo abejonių, ar prokurorai tinkamai kontroliuoja su ūkine ir finansine veikla susijusių nusikaltimų tyrimą.
Buvęs Generalinės prokuratūros prokuroras S.Slapšinskas stebisi net iš kai kurių prokurorų išgirdęs, kad į pareiškimą reaguotų tik tuo atveju, jei žala būtų padaryta valstybei, o privataus sektoriaus atstovai tegul aiškinasi patys.
„Praėjus 30 metų po Nepriklausomybės atgavimo dar labai keista girdėti, jog valstybinis turtas turi skirtingą teisinę apsaugą nei privatus kapitalas, nors Konstitucijoje nurodyta, kad visa rinkos ekonomika grindžiama privačiu kapitalu“, – kalbėjo S.Slapšinskas.
Jo teigimu, Vakarų šalių teisėsauga tokių kriterijų netaiko ir niekada netaikė. „Privatus kapitalas turi būti saugomas lygiai taip pat kaip bet koks kitas. Juk iš privataus kapitalo mokamų mokesčių išlaikomas visas viešasis sektorius“, – kalbėjo S.Slapšinskas.
Teisėjas įžvelgė riziką
Tačiau profesorius A.Gutauskas įžvelgė pavojų, kad verslo santykius ėmę aiškintis prokurorai gali stoti į vieno iš verslininkų pusę pasitelkdami baudžiamąjį procesą: „Baudžiamajame procese nereikia mokėti žyminio mokesčio, nereikia rūpintis ir žalos atlyginimo užtikrinimu, nes surasti kaltininko turtą ir apriboti jo nuosavybės teises yra teisėsaugos institucijų pareiga. Trečia, galimybės gauti įrodymų yra nepalyginti didesnės, nes gali būti taikomas telefono pokalbių klausymas, asmens sekimas, kratos. Galiausiai atsiranda galimybių taikyti procesines prievartos priemones.“
Aukščiausiojo teismo teisėjas pastebėjo, kad vis daugėja baudžiamųjų bylų tarp konfliktuojančių verslininkų, kuriose taikytina vadinamoji baudžiamoji verslo teisė.
Konfliktuojantys verslininkai vieni kitus dažniausiai kaltina sukčiavimu, turto pasisavinimu ir iššvaistymu, nusikalstamu bankrotu, skolininko nesąžiningumu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu ir net piktnaudžiavimu tarnyba.
Kaltinimus sunkina dirbtinai
A.Gutauskas pastebėjo, kad ir privačiame sektoriuje dirbantiems verslininkams kartais per daug griežtos taisyklės.
Kartu su įprastais kaltinimais turtiniais, ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais jiems dažnai pateikiamas ir kaltinimas kvalifikuotu piktnaudžiavimu, taip dirbtinai jo veiksmus prilyginant sunkiems nusikaltimams.
„Žinoma, tokie kaltinimai pateikiami be jokio paaiškinimo, kokią įtaką ta veika turi valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams ir kodėl įmonės vadovo veiksmus reikia vertinti pagal valstybės tarnautojams taikomus standartus“, – svarstė LAT teisėjas.
Jo nuomone, griežta atsakomybė verslininkams turėtų būti numatyta privataus kyšininkavimo atveju, kai asmuo ima kyšį už davėjui palankų sprendimą. „Tačiau įmonės vadovui pateikiamas kaltinimas kvalifikuotu piktnaudžiavimu dėl to, kad jis veikė priešingai akcininkų interesams, sudarė nenaudingą įmonei sandorį, pasisavino pinigus arba privedė įmonę prie bankroto, iš esmės pagrįstas dirbtiniu privataus verslo prilyginimu valstybės tarnybai“, – aiškino A.Gutauskas.
