Bandymas kuo skubiau pastatyti tvorą pasienyje su Baltarusija baigėsi tragedija.
Antradienio rytą Varėnos rajono Kalvių kaime, pasienio ruože, savo 47-ojo gimtadienio išvakarėse žuvo Ignalinos ugniagesys Egidijus Karla.
Pasienyje įvykusi nelaimė sukėlė daugybę diskusijų ir klausimų, į kuriuos Vidaus reikalų ministerijos (VRM) bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovai galės atsakyti tik pasibaigus tyrimui.
Gelbėtojus išsiuntė į mišką
Ar ugniagesiai gelbėtojai turėjo ir turi teisę statyti tvorą pasienyje? Ar jie buvo apmokyti konkrečių darbų, ar turėjo tam darbui reikiamas apsaugos priemones?
Tiek klausimų jau nelaimės dieną šių tarnybų vadovams uždavė ugniagesių ir pareigūnų profsąjungos.
Jos atkreipė dėmesį į tai, kad ugniagesių rūbai nėra pritaikyti miško genėjimo darbams, o pasienio ruože, kur ruošiamasi tiesti pjaunančią vielą koncertiną, nebuvo budinčio medikų ekipažo.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė atsakė, kad iniciatyvą padėti tiesti koncertiną parodė PAGD: „Ugniagesiai čia dirba savanorišku pagrindu ir tikiu, kad jų apsisprendimą lemia pareiga savo šaliai.“
Kolegos padėti negalėjo
Pirminiais duomenimis, ugniagesį galėjo sužaloti trūkusi pjūklo grandinė.
PAGD direktorius Saulius Greičius teigė, kad netoli sužeisto ugniagesio buvę jo kolegos negalėjo sustabdyti kraujavimo.
„Turbūt toks sužeidimas gali būti vienas iš milijono, kai faktiškai nieko neįmanoma padaryti, nors ugniagesiai yra išmokyti gelbėti žmones ir suteikti pirmąją pagalbą“, – sakė PAGD vadovas.
Anot jo, nelaimės vietoje buvusiems ugniagesiams po kolegos žūties prireikė psichologo pagalbos.
E.Karla Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirbo 25 metus. Po ugniagesio žūties jo šeimai bus išmokėta 93 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, valstybė padengs jo laidojimo išlaidas. VRM duomenimis, išmoka žuvusiojo šeimai turėtų siekti apie 160 tūkst. eurų.
Teritoriją koncertinai tiesti įvairių regionų ugniagesiai pamainomis ruošė trečią savaitę. Šią savaitę dirbo Panevėžio valdybos, kuriai priklauso ir Ignalinos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, ugniagesiai. Vienu metu pasienyje dirba per 40 ugniagesių.
Genėti medžių nesimokė
Iškart po nelaimės Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) kreipėsi į VRM ir Vyriausybę reikalaudamas kuo skubiau stabdyti statutinių pareigūnų siuntimą tiesti ir montuoti tvorą pasienyje su Baltarusija, kol nebus užtikrinamos saugios jų darbo sąlygos.
„Kyla klausimas, ar valstybė padarė viską, kad šios beprasmės mirties būtų išvengta? O gal per skubėjimą buvo pamiršta darbdavio pareiga atsakingai rūpintis saugiomis darbo sąlygomis, duoti nurodymus pareigūnams, kaip atlikti vienus ar kitus darbus, aprūpinti juos tinkama apranga bei saugos priemonėmis?“ – svarstė NPPSS pirmininkas Vladimiras Banelis.
Nors ugniagesiai yra apmokyti dirbti grandininiais pjūklais, kurie naudojami atliekant gelbėjimo darbus, V.Banelio teigimu, teritorijai valyti ir želdiniams genėti reikalingi atskiri leidimai, kvalifikacija.
Jo teigimu, ugniagesių atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatuose yra išvardyta, kokius darbus atlieka priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, bet tarp jų nėra tvoros tiesimo darbų ar paruošiamųjų darbų tvorai tiesti.
Budės kariuomenės medikai
Vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė teigė, kad dėl nelaimės koncertinos montavimo darbai nebus nutraukti, tačiau bus pasirūpinta ir darbo priemonėmis, ir medicinos pagalba.
A.Bilotaitė teigė, kad pirmiausia bus naudojamasi kariuomenės paramedikais, kurių mobiliosios komandos budi pasienio ruože.
Ugniagesių profsąjungos vadovas Saulius Džiautas vylėsi, kad prireikus bus pasitelkti ir greitosios medicinos pagalbos medikai: „Būtų gerai, kad išvežus nukentėjusįjį Krašto apsaugos ministerijos automobiliu iš miško jau asfaltuotame kelyje budėtų greitosios medicinos pagalbos automobilis.“
Pasienyje para nuo antradienio vidurnakčio iki trečiadienio buvo rami. Pasieniečiai apgręžė apie dešimt sieną bandžiusių pereiti migrantų. Jokių specialiųjų priemonių naudoti jiems neprireikė.
