Vilniaus miesto savivaldybės atstovas „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo, kad sprendimas priimtas bendru savivaldybės ir policijos sutarimu, o organizatoriai galėtų pakeisti renginio vietą ir numatomą dalyvių skaičių, tokiu atveju savivaldybė dėl mitingo svarstytų iš naujo. Tuo metu Šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius tvirtino, kad jokių bandymų kalbėtis dėl galimų mitingo pokyčių iš savivaldybės atstovų neišgirdo.
Abejonių dėl dalies savivaldybės argumentų turėjo ir advokatas Petras Ragauskas. Tuo metu politologas Kęstutis Girnius teigė, kad šis savivaldybės sprendimas tik sukels visuomenės nepasitenkinimą, kuris šį judėjimą sustiprins. Šį atvejį politologas lygina su pirmosiomis LGBT eitynėmis Vilniuje.
Neužtikrintų saugumo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo, kad sprendimą neleisti mitingo prie Seimo priėmė kolegialus organas, kuriame yra ir policijos, ir savivaldybės atstovai.
„Mūsų tikslas yra užtikrinti eismo ir žmonių saugumą, dėl to (posėdyje dalyvavo – aut.past) policija, eismo saugumo specialistai ir savivaldybės atstovai. Niekada nepriimame sprendimo nepasikvietę kitos pusės, kuriai mes tuos klausimus užduodame ir žiūrime, kaip ji yra pasiruošusi“, – aiškino A.Bužinskas.
Tuo metu komentuodamas R.Grinevičiaus teiginį, kad tokiu žingsniu savivaldybė tik audrina visuomenę, A.Bužinskas teigė, kad būtent tų audrų keliamos rizikos ir stengiamasi išvengti.
„Manome, kad audros visuomenėje kyla dėl daug ko, tačiau būtent jos ir yra pagrindinė priežastis, kur mes matome riziką, kad tas saugumas nebūtinai gali būti išlaikytas.
Tikrai nesakome, kad patys organizatoriai kažką ima ir organizuoja – tikrai ne, tačiau ir patys organizatoriai mato bei supranta, kad tų provokacijų gali būti“, – kalbėjo savivaldybės atstovas.
Jo teigimu, tiek policija, tiek savivaldybė, kuri derina leidimus, yra atsakinga už saugumą, kurį, kaip teigė A.Bužinskas, abejojama, ar pavyks užtikrinti.
„Į 2 tūkst. kvadratinių metrų (aikštę prie Seimo – aut.past.) 15 tūkst. žmonių nebent dviem ar trimis aukštais galėtų tilpti. Natūralu, kad būtų neužtikrinamas nei dalyvaujančių, nei pašalinių miestiečių saugumas.
Tikintis provokacijų, natūralu, būtų sudėtinga tam tikrus asmenis, kurie specialiai provokuoja, iš tos minios išvesti“, – kalbėjo administracijos direktoriaus pavaduotojas.
A.Bužinskas teigė, kad jeigu numatomas dalyvių skaičius būtų mažesnis arba mitingo vieta būtų kita, savivaldybė galėtų šį prašymą svarstyti.
„(Organizatoriai – aut.past) pasakė gana aiškiai, kad tai nėra diskusijos objektas – kad vieta turi išlikti ta, kuri yra. Taip pat yra laiko aplinkybės – norima protestuoti iki 22 val. Tai galbūt akmenukas į savivaldybės daržą, nes aikštė nėra tinkamai apšviesta, o tai aspunkintų tiek mūsų, tiek pareigūnų darbą. Manome, kad 12 valandų protestuoti nebūtinai yra pats optimaliausias laikas, ypač Vilniuje, pirmomis rugsėjo dienomis, kai eismas yra pakankamai sudėtingas darbo dieną“, – kalbėjo savivaldybės atstovas.
„Organizatoriai dar gali spėti rašyti kitą prašymą, kitam renginiui, kitoje vietoje, mažesniam žmonų skaičiui, kurį būsime įpareigoti svartstyti per tris darbo dienas“, – pridūrė jis.
Argumentai neįtikino
Tuo metu Šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius „Žinių radijo“ laidoje tvirtino, kad viso posėdžio metu nebuvo keltas klausimas nei dėl dalyvių skaičiaus mažinimo, nei dėl vietos keitimo.
„Posėdyje nebuvo net diskutuojama apie kažkokį vietos keitimą, dalyvių skaičiaus mažinimą. Absoliučiai nebuvo išreikštos jokios problemos ar bandoma kalbėtis ar siūlyti – ar iš mūsų, ar iš jų pusės“, – pabrėžė R.Grinevičius.
Anot jo, savivaldybės argumentai neleisti mitingo prie Seimo yra nepagrįsti.
„Galima sakyti, kad tai antras Vilniaus savivaldybės politinis sprendimas. Prisiminkime birželio 15 dienos mums nesuteiktą derinimą, o dabar – antrasis sprendimas“, – priminė Šeimų sąjūdžio vadovas.
„Po susitikimo su Seimo primininke mūsų organizacija padarė viską, kad visuomenė bent kažkiek priartėtų prie valdžios, stabilizuotųsi valstybėje nesantaika ir žmonių pykčiai valdžiai, o Vilniaus savivaldybė visą mūsų įdėtą darbą nubraukė“, – pridūrė jis.
R.Grinevičius pabrėžė, kad rugpjūčio 10 dienos mitingas, virtęs riaušėmis, nebuvo susijęs su Lietuvos šeimų sąjūdžiu, todėl nepasitikėjimo organizatoriais argumentas, anot jo, nėra logiškas.
Tuo metu vertindamas VSD įspėjimą apie išaugusią smurtinių išpuolių per protestus tikimybę, R.Grinevičius teigė, kad tokių rizikų kyla per visus tokio pobūdžio renginius visame pasaulyje.
„Ar yra nors vienoje pasaulio valstybėje nors vienas mitingas, kuris nekeltų bent minimalaus smurto protrūkio? Visi mitingai, visi protestai ir demonstracijos yra padidintos rizikos objektas“, – kalbėjo jis.
Sprendimas – visiška naujovė
Konstitucinės teisės ekspertas, advokatas Petras Ragauskas savivaldybės sprendimą, argumentuojamą Martyno Mažvydo bibliotekos kreipimusi, jog mitingu trikdomas jų darbas, vertina primindamas kitus renginius Vilniaus mieste.
„Jeigu žiūrime į teisių įgyvendinimą, pačioje Konstitucijoje parašyta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises, turi nepažeisti kitų asmenų teisių. Jau užprogramuota, kad visą laiką yra susikertantys interesai, teisės, todėl reikia surasti protingą balansą. Šio balanso kontekste rėmimasis bibliotekos argumentu atrodo, švelniai tariant, pritemptas.
Nes jei Vilniaus miesto savivaldybė leidžia sau uždaryti pusę miesto, kai vyksta koks „Velomaratonas“, tai ten nėra įgyvendinama konstitucinė susirinkimų teisė. Tai yra tiesiog renginys, kuris daliai žmonių yra galbūt smagus, bet yra daugybė žmonių, kuriems tai nepaprastai nesmagu ir sukuria daugybę nepatogumų. Nepaisant to, tokie renginiai yra daromi“, – pabrėžė teisininkas.
Tuo metu VSD pažymos argumentas, P.Ragausko teigimu, galėtų būti svarbesnis, jeigu būtų vertinamas kartu su papildomu organizatorių pageidavimu pratęsti susirinkimo laiką iki 22 val. ir kada reikia papildomo apšvietimo.
„Po saulėlydžio, jei apšvietimas neleidžia užtikrinti visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, tai galėtų būti pakankamai rimtas argumentas sakyti, kad tuo metu renginys neturėtų būti organizuojamas“, – pastebėjo advokatas.
Vis dėlto, labiausiai teisininkui užkliuvo pati procedūra – tai, kad savivaldybė atšaukė savo suderinimą.
„Įstatymas absoliučiai nenumato galimybės atšaukti suderintą renginį. Organizatoriai, be abejo, atšaukti renginį gali, tai yra jų suvereni teisė, tačiau kad savivaldybė suderinimą atšauktų – tai yra, man atrodo, visiškai naujovė“, – įvardijo teisininkas.
Palygino su pirmosiomis LGBT eitynėmis
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Kęstutis Girnius kalbėjo, kad savivaldybės sprendimas yra neteisėtas veiksmas, nukreiptas kaip prieš politinę grupę, o visi savivaldybės aiškinimai yra vaikiški.
„Nepritariu daugumai Šeimų maršo siekių, bet aiškiai daromas įspūdis, kad jie mažiau ar daugiau patekę į valdžios nemalonę ir bus taikomos įvairios priemonės, kad kliudytų jiems dirbti. Manau, kad tai gali sukelti nepasitenkinimą, įniršį, kuris tą judėjimą sustiprins.
Truputį primena Anglijos situaciją prieš „Brexit“, kai visas elitas aiškino, kad tai – klaida, kad žmonės, palaikantys „Brexit“, yra dundukai, neapsišvietę, rasistai, ksenofobai. Lygiai taip pat D.Trump pasekėjai, kai buvo iš jų tyčiojamasi, tai juos tik skatino dar labiau veikti“, – kalbėjo K.Girnius.
Mitingo Seimo sesijos pradžios metu K.Grinius nemato kaip antivalstybinės veiklos, o savivaldybės sprendimą vertina kaip ne kartą matytą valdžios institucijų norą slopinti.
„Kai turėjo būti pirmosios gėjų eitynės 2010 metais, tada Administracinis teismas laikinai sustabdė leidimą eitynėms, nes Generalinė prokuratūra aiškino, esą žygiuojant seksualinėms mažumoms reikės juos apsaugoti nuo priešiškai nusiteikusių žmonių.
Esą skustagalviai gali rengti išpuolius prieš eitynių dalyvius, tai reikia uždrausti eitynes. Nesąmonė – reikia daugiau policijos pasiųsti, kad chuliganai nepaveiktų“, – įvertino politologas.
