Vienas iš vienuoliktuko narių – Lietuvos kariuomenės atstovas Gintautas Ciunis – pasakojo, kad tų dienų įvykius perpasakoti tiesiog neįmanoma: įvairiausios situacijos reikalavo lankstumo, kariškos improvizacijos, kartais – ir agresyvumo, stengiantis atbaidyti infiltruotis tarp vertėjų siekiančius asmenis.
Kaip „Kabulo vienuoliktukui“ sekėsi pasiruošti operacijai, susirasti automobilį, vietą laikinai stovyklavietei, vertėjus, su kuriais buvo palaikomas ryšys, ir keliauti Talibano karių nusėtomis gatvėmis? Apie tai G.Ciunis kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Įsikūrė buvusiose remonto dirbtuvėse
Lietuvos kariuomenės atstovas teigė, kad „Kabulo vienuoliktuko“ prioritetinė rolė buvo „išsitraukti“ sau reikalingus žmones – su Lietuva bendradarbiavusius vertėjus – ir tada suorganizuoti jų skrydį iš Afganistano į kitas šalis.
Taip ir buvo planuojama operacija: visomis įmanomomis priemonėmis buvo palaikomas ryšys su Lietuvos kariams talkinusiais vertėjais, kurie buvo nukreipiami į du taškus netoli Kabulo oro uosto. Operaciją vykdę asmenys turėjo juos surasti, atpažinti ir nugabenti į saugesnę vietą.
Kaip tai pavyko padaryti? „Kabulo vienuoliktukas“ nusileido tarptautiniame Kabulo Hamido Karzajaus oro uoste. Su savimi jie turėjo tik reikalingą amuniciją ir šiek tiek sausų davinių. Juos buvo pasiekusi informacija, kad daugiau sausų davinių ir vandens bus galima gauti pačiame Kabule.
„Nusileidome, išlipome iš lėktuvo, išsinešėme visus savo daiktus. Pradžioje mums šiek tiek padėjo vokiečių kariai, kurie ten buvo jau kurį laiką. Susiradome vietą, kurioje apsigyvenome, grynai „Laukinių vakarų salūno“ išvaizdos. Dienos pabaigoje susiradome daug rimtesnę vietą – buvusias remonto dirbtuves, angarą, kur buvo oro uoste nematyta prabanga – elektra ir kondicionierius“, – dėstė Lietuvos kariuomenės atstovas.
Anot jo, taip elgėsi visų šalių kariai. Jei vieta būdavo tuščia – joje įsirengdavo laikinas stovyklavietes. Išvykdami iš Kabulo savąją vietą „Kabulo vienuoliktukas“ perdavė Japonijos kariams, nes šie taip pat ieškojo erdvės, kurioje galėtų apsistoti.
Kaip vyko transporto priemonių paieška?
Operacijos dalyviams reikėjo susirasti ir transporto priemones, kuriomis jie galėtų rasti visus sutartose vietose laukiančius vertėjus su šeimomis.
„Laimei, Kabulo oro uosto teritorijoje buvo pilna apleistų automobilių. Paveikslas labai panašus į laukinius vakarus. Apleisti automobiliai ten stovi ištisais parkais, šalikelėse ir pan. Pasiraitojome rankoves, vaikščiojome tarp tų transporto priemonių ir dvi „prikėlėme“, – pasakojo G.Ciunis.
Netrukus abu automobilius papuošė lietuviški simboliai – Gedimino stulpai ir užrašai LTU. Kuru buvo galima pasirūpinti degalinėje, už kurią buvo atsakingi JAV kariai. Užtekdavo ten atvažiuoti ir bakas kaipmat būdavo papildomas. Išvykdamas vienuoliktukas šias transporto priemones taip pat perdavė sąjungininkams.
„Mūsų partnerystė tikrai veikė. Įsitikinome savo akimis. Mums padėjo vokiečiai, vėliau užėjome į Lenkijos karių štabuką ir gavome labai daug broliškos pagalbos – kai važiavome ieškoti mašinos, jie mums paskolino transportą, kad nereikėtų vaikščioti, kadangi atstumai ten labai dideli“, – sakė operacijos narys.
Įsiminė abejingi talibų karių veidai
Jis prisiminė abejingus Talibano karių, kuriuos mūsų „Kabulo vienuoliktukas“, ieškodamas išsibarsčiusių vertėjų, sutikdavo gatvėse, veidus. Iki ausų apsiginklavę kariai nuobodžiai stebėdavo aplinką, o tai ir buvo pagrindinė jų vizitinė kortelė – jokio intereso kažkur pakliūti.
„Vieną iš paskutinių dienų mes jau tiesiog stovėjome vienoje kanalo pusėje, kitoje kanalo pusėje stovėjo talibų atstovas. Įsisegęs porą granatų jis abejingai stebėjo aplinką, su kažkuo padiskutuodavo. Apie kažkokias konfrontacijas negalėčiau pasakyti. Visi reguliuoja savo puses ir jokio kontakto, bent jau iš mūsų pusės, nebuvo“, – patikino Lietuvos kariuomenės atstovas.
Nors panaudoti ginklų neteko, agresyvumo vienuoliktukui prireikė stengiantis atbaidyti visus infiltruotis tarp ieškomų vertėjų bandančius asmenis.
„Ginklai nebuvo panaudoti, bet agresyviems teko būti tam, kad apsaugotume savo vertėjus, apsisaugotume nuo bandančių infiltuotis svetimų. Buvo įkyrių situacijų, kur tiesiog teko būti agresyviems, bet tam kariai ir važiavo į šią operaciją“, – apibendrino jis.
Pirmadienio vakarą iš Kabulo oro uosto išskrido paskutinieji desperatišką evakuacijos operaciją prižiūrėję amerikiečių kariai, užbaigdami pasitraukimą, sukėlusį gilių klausimų apie JAV kaip supervalstybės statusą.
