„Kazimieras Motieka buvo atsidavęs teisininkas, aktyvus Atgimimo ir Sąjūdžio veikėjas. Mūsų šalies istorijai įsimintina 1989 m. Sovietų Sąjungos deputatų suvažiavime jo pasakyta kalba, kuria pirmą kartą per 50 sovietinės okupacijos metų oficialiai pareikalauta grąžinti Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Dėl signataro mirties nuoširdžiai užjaučiu šeimą, kolegas ir bendražygius“, – savo užuojautoje sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
K. Motieka gimė 1929 metais Kaune. Jis studijavo Vilniaus ir Leningrado universitetuose, darbinę veiklą pradėjo 1954 metais prokuratūroje, buvo ypatingai svarbių bylų skyriaus tardytojas, Tardymo skyriaus viršininkas, nuo 1961 metų vertėsi advokato praktika.
K. Motieka buvo aktyvus Atgimimo ir Sąjūdžio veikėjas, 1988 metais įkūrė pirmąją Lietuvoje teisininkų Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio rėmimo grupę ir buvo išrinktas į Sąjūdžio tarybą.
1989–1990 metais SSRS Aukščiausioje Taryboje jis dirbo valstybinėje komisijoje, kuri politiškai vertino SSRS ir Vokietijos 1939 metų nepuolimo sutartį.
1989 metais K. Motieka SSRS Antrojo liaudies deputatų suvažiavimo metu Kremliaus salėje pasakė kalbą ir pirmą kartą per 50 sovietinės okupacijos metų oficialiai pareikalavo grąžinti Lietuvos valstybės nepriklausomybę.
1990–1992 metais jis buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, vicepirmininkas, dalyvavo Sąjūdžio klubo grupėje, rengusioje nepriklausomos valstybės atkūrimo dokumentus. Koordinavo Teisinės sistemos komisijos veiklą, priklausė redakcinei grupei Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisoms rengti.
1993 metais K. Motieka įkūrė savo vardo privačią advokatų kontorą, o nuo 2003 metų buvo advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ vyresnysis partneris.
Jis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (2000 m.), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi (2008 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), pakvietimo į NATO proga – atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius (2002 m.).
Skelbia informaciją apie atsisveikinimą ir laidotuves
Urna su velionio palaikais bus pašarvota Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22).
Lankymas rugsėjo 2 d. nuo 14 iki 20 val., rugsėjo 3 d. – nuo 8 val.
Urna išnešama 10.45 val. Šv. Mišios Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčioje bus laikomos nuo 11.15 val.
Velionis bus palaidotas Antakalnio kapinėse, Vilniuje.
Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl signataro K. Motiekos mirties
Šalies vadovai antradienį reiškia užuojautas dėl Kovo 11-osios Akto signataro, advokato Kazimiero Motiekos mirties.
„Lietuva neteko iškilaus nepriklausomos valstybės kūrėjo“, – užuojautoje sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Jo teigimu, K. Motieka visada bus prisimenamas kaip žmogus, kuris dar 1989 metais SSRS liaudies deputatų suvažiavime išdrįso pareikalauti grąžinti suverenitetą Lietuvai.
K. Motieka taip pat buvo vienas iš Konstitucijos autorių.
„Tai buvo žmogus, kuriam rūpėjo valstybė, o ne asmeninė garbė. K. Motieka buvo neeilinė asmenybė, aplinkinius žavėjusi kultūringumu, erudicija ir tolerancija“, – rašoma šalies vadovo užuojautoje.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė taip pat pabrėžė K. Motiekos indėlį valstybingumui.
„Kazimieras Motieka buvo atsidavęs teisininkas, aktyvus Atgimimo ir Sąjūdžio veikėjas. Mūsų šalies istorijai įsimintina 1989 metų Sovietų Sąjungos deputatų suvažiavime jo pasakyta kalba, kuria pirmą kartą per 50 sovietinės okupacijos metų oficialiai pareikalauta grąžinti Lietuvos valstybės nepriklausomybę“, – teigė parlamento vadovė.
„Netekome sąžiningo, savo šaliai atsidavusio žmogaus, padėjusio pamatus Lietuvos valstybei. K. Motiekos nuopelnai valstybingumo stiprinimui ne kartą buvo įvertinti aukščiausiais apdovanojimais. Šią netekties valandą reiškiu nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems, draugams, kolegoms, mokiniams, bendražygiams ir visiems jį pažinojusiems“, – rašoma premjerės užuojautoje.
Užuojautą artimiesiems ir buvusiems kolegoms reiškia ir Lietuvos advokatūra bei teismų bendruomenė.
