K.Motiekos indėlis į posovietinį advokatūros gyvenimą milžiniškas – jis nebijojo kalbėti drąsiai ir kovoti už žmogaus teises bei to mokė savo kolegas, todėl Lietuvos advokatūros bendruomenė gedi ir žemai lenkdama galvą prisimindama paties Advokato K.Motiekos pasakytus žodžius ir nuveiktus darbus.
Šviesaus atminimo K.Motieka gaudamas Advokato garbės ženklo apdovanojimą 2013 m. neslėpė, kad pasirinkti teisininko profesiją jį paskatino sovietinė „neteisė“.
„Sovietinė teisė Lietuvoje sunaikino didžiąją dalį inteligentijos, teroru ir žudymais nuslopino ginkluotą pasipriešinimą ir išsklaidė lietuvius po sovietinius kalėjimus, lagerius ir tremties vietas. [...] LKP Centro komitetas panaikino Advokatų tarybą ir vietoje jos įkūrė Organizacinį biurą. Jo pirmininku paskyrė Centro komiteto darbuotoją, kuriam buvo pavesta padaryti tvarką. Tuo metu įkurta ir mus prižiūrėti turėjusi Juridinė komisija. Manau, kad advokatūrai tai buvo juodžiausias kelerių metų tarpsnis jau ir taip tamsiu sovietinio gyvenimo laikotarpiu. Po šio tarpsnio vėl atgavome teisę turėti savo Advokatūros tarybą, kuriai ilgus metus, net ir atkūrus Lietuvos valstybės Nepriklausomybę, sėkmingai vadovavo advokatas Kęstutis Lipeika. Paskui, kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas ir visuomenė pradėjo vystytis rinkos ekonomikos sąlygomis, advokatūros veiklai atsirado naujų plačių galimybių. Kelis kartus padidėjo advokatų skaičius. Daug gabių ir iniciatyvių jaunų žmonių savo darbais rašo naujus Lietuvos advokatūros istorijos puslapius“, – anuomet džiaugėsi K.Motieka.
Advokato įsitikinimu, kiekvienas teisininkas privalo taip atlikti darbą, kad nesijaustų kaltas, o tam būtina vadovautis visuotinai pripažįstamais moralės ir dorovės principais.
„Asmenys apie gerą advokatą visur sužinos ir į jį kreipsis. Kai žmonėms nuoširdžiai atstovauji, gini jų interesus, jie visada jaus patikimą paramą ir už tai advokatą gerbs“ (Ištrauka iš interviu žurnale „Lietuvos advokatūra“).
K.Motieka gimė 1929 m. lapkričio 12 d. Kaune. Nuo 1949 m. iki 1950 m. studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete, nuo 1950 m. iki 1951 m. – Leningrado valstybiniame universitete, 1951–1954 m. – VU Teisės fakultete, įgijo teisininko kvalifikaciją.
1954-1961 m. dirbo Lietuvos TSR prokuratūros prokuroru, buvo ypatingai svarbių bylų skyriaus tardytojas, Tardymo skyriaus viršininkas.
Nuo 1959 m. iki šios dienos advokatas. Išrinktas į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, 1990–1992 m. pirmininko pavaduotojas. Kovo 11-osios Akto signataras.
1999–2002 m. Lietuvos Advokatų tarybos pirmininkas. Advokatų profesinė bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ vyresnysis partneris (kontoros įkūrėjas), užsiėmė advokato praktika iki mirties.
