Dėl tokio siūlymo susikirto Seimo sveikatos reikalų komiteto narys, parlamentaras Linas Slušnys ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė. Pastaroji pareiškė, kad nedarbingumo išmokų neskiepytiems asmenims nemokėjimas į gatves gali priversti išeiti ir profesinių sąjungų atstovus.
„Klausimas, ar tai neprivers ir profesinių sąjungų išeiti ir kovoti už darbuotojų teises į gatves. Mes sakome, kad mes nebūtinai turime jungtis (į protestus, – aut.past.), bet jeigu jau yra kėsinamasi į darbo vietas, sveikatos draudimą, tai yra pagrindas imtis tam tikrų veiksmų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ tvirtino I.Ruginienė.
L.Slušnys: nesiskiepijantys nenusipelnė, kad jiems būtų apmokėtas nedarbingumas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymu, ligos išmokos siūloma nemokėti nepasiskiepijusiems ir susirgusiems koronavirusu žmonėms. Išimtys būtų taikomos darbuotojams, kurie negali skiepytis dėl medicininių priežasčių, nepasiskiepiję susirgo antrą kartą, taip pat jei negauna vakcinos. Ar toks sprendimas bus priimtas, priklausys nuo Seimo.
Idėją nemokėti nedarbingumo išmokų nepasiskiepijusiems, bet koronavirusu susirgusiems žmonėms palaikantis Seimo narys L.Slušnys aiškino, kad toks sprendimas būtų teisingas vakcinuotų asmenų atžvilgiu.
„Tie, kurie stengiasi, kad galėtų dirbti, galėtų tą gėrį kurti Lietuvai, jie lygiai taip pat klausia: kodėl tie, kurie stengiasi pakenkti arba yra vaikomi kažkokių piktybinių įsitikinimų, jog skiepas yra blogai, gali naudotis tuo pačiu gėriu, kurį mes bendrai sukaupiame tam, kad galėtume toliau gyvuoti ir kurti ekonomiką“, – sakė parlamentaras.
Jis patikino, kad tokia taisyklė negaliotų asmenims, kurie negali skiepytis dėl sveikatos problemų. Tokių žmonių Lietuvoje, L.Slušnio skaičiavimais, tėra 2 proc. Visi likusieji, kurie nesiskiepija, anot Seimo nario, „nėra nusipelnę, jog jiems būtų apmokėtas nedarbingumas“.
„Ir yra dalis žmonių, kurie turi kietų įsitikinimų, bando pakenkti visuotinio gėrio kūrimui, stengiasi, kad būtų blogiau sveikatos priežiūros įstaigoms, vėl nueitume į karantiną. Manau, kad jie tikrai nėra nusipelnę, jog jiems būtų apmokėtas nedarbingumas“, – rėžė Seimo sveikatos reikalų komiteto atstovas.
Tiesa, jis pažymėjo, kad COVID-19 ligos atveju gydymo paslaugos ir toliau bus suteikiamos visiems – ir skiepytiems, ir neskiepytiems.
„Yra keletas pasiūlymų. Pirmiausia, turiu pasakyti, kad gydymas, be jokios abejonės, bus suteikiamas. Girdėjau pasisakymų, kad medikai nebegydys. Mediko pareiga, pašaukimas, ar tu esi smurtautojas, ar žudikas, ar priešas, draugas – tu imi ir jį gydai. Taškas. Čia yra pagalba ir tu nežiūri, kas ten bus. Ne apie tai eina kalba“, – kalbėjo L.Slušnys.
Tačiau pats pridūrė manantis, kad neskiepytiems už gydymą būtų teisingiausia susimokėti: „Buvo minčių, kad gali tekti dalinai ar pilnai susimokėti ir už gydymą. Bet šiandien šitas kelias, ko gero, nebus daromas, nepaisant to, kad tai irgi, mano akimis, nėra teisinga pilietiškos, atsakingos žmonių dalies atžvilgiu.“
I.Ruginienė: to neįsivaizdavau net baisiausiame košmare
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė I.Ruginienė teigė „net baisiausiame košmare“ neįsivaizdavusi, kad Seimo sveikatos reikalų komitetui priklausantis asmuo galėtų viešai pasakyti tokius žodžius.
„Su kiekviena tokia ištransliuota žinute man darosi vis labiau ir labiau liūdna. Atvirai pasakysiu, kažkokios nesąmonės vyksta. Tokie kompetentingi žmonės, kurie sėdi Sveikatos reikalų komitete, net baisiausiame košmare neįsivaizdavau, kad taip nelogiškai galėtų kalbėti“, – L.Slušniui replikavo ji.
Pasak I.Ruginienės, jei nepasiskiepijusiems žmonėms nebus išmokamos nedarbingumo išmokos, jie galės pagrįstai kelti klausimus, ar apskritai verta mokėti mokesčius.
„Mūsų požiūriu, jeigu mes kalbėtume apie skatinimą skiepytis ir galimybių pasus, ribojimus pramogoms, barams, prekybos centrams, gal logikos tame ir yra. Bet žiūrime, kad Vyriausybė su Seimu eina giliau ir imasi tokių drastiškų priemonių, kurios, man atrodo, visiškai neatitinka proporcingumo principų.
Jeigu mes kalbame apie sveikatos draudimą, tai jeigu aš mokėjau sąžiningai įmokas, tai atsitikus bėdai aš norėsiu gauti ir tam tikras išmokas.
Kitu atveju man kils pagrįstų klausimų, dėl ko aš išvis moku mokesčius ir ar neverta man rinktis kažkokius kitus kelius, nes mokesčių mokėjimas žingsnis po žingsnio tampa nepatrauklus dalykas, kuriame vis mažiau galime rasti prasmingumo“, – apgailestavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė.
Politikai turi rinktis mažesnę grėsmę?
Savo ruožtu L.Slušnys apvertė šią situaciją iš kitos pusės ir pateikė savo pavyzdį.
„Lygiai taip pat tie, kurie moka mokesčius, nesutinka, kad ir kitoje pusėje nelabai patrauklu bus mokėti mokesčius tiems, kurie pasiskiepiję ir mato, jog jie tampa kvailiais, nes jie skiepijasi, stengiasi kažką daryti. Jeigu žmogus užsispyręs, apniktas naujų tikėjimų ir dievų, nesiskiepija ir kenkia kitiems, dėl to stoja darbo vietos, biurai. Jis taip pat pyksta.
Politikoje tu turi galvoti apie tai, kas yra didesnė grėsmė, o kas – mažesnė“, – įsitikinęs parlamentaras.
I.Ruginienės teigimu, tokie valdžios siūlymai yra visiškai nesuprantami ir pažeidžia bet kokius nusistovėjusius principus. Dėl to esą sukilti gali ir profsąjungos.
„Tas skirstymas, kad vieni yra labai geri, kiti – labai blogi, aš manau, ir sukelia didžiules įtampas. Nereikia būti naiviems, tas įtampas Vyriausybė dar labiau sutirština ir kelia. Jos kažkada kaip atominė bomba sprogs.
Žmonės yra labai stipriai klaidinami. Keliamas naratyvas, kad tas, kas pasiskiepijęs, bus kažkuo nuskriaustas. Visi mes sergame, tam mes ir mokame sveikatos draudimą, mokesčius, kad atsitikus bėdai galėtume gauti išmoką. Kur čia lygiateisiškumas? Ar tai nėra tam tikra diskriminacijos forma? Valdžiai reikia nustoti galvoti, kad mūsų piliečiai yra kvaili. (...)
Jeigu nori priversti žmones skiepytis, tą gali daryti galimybių pasais, mokėjimu už testą, bet jokiu būdu nereikia kėsintis į gyvybiškai svarbias funkcijas – sveikatą, darbo vietą.
Tai yra visiškai nesuprantama ir pažeidžia bet kokius nusistovėjusius principus“, – konstatavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė.
