Sako, kad migrantai alpsta iš bado
Visai šalia Medininkų, Padvarionių užkardoje esančioje migrantų stovykloje šiuo metu gyvena ir iš Saudo Arabijos pabėgęs Rawanas, kuris paprašė pakeisti jo tikrąjį vardą. Jis – bene vienintelis stovyklos gyventojas, laisvai kalbantis angliškai. Rawanas pasakojo, kad gyvenimo sąlygos palapinių miestelyje – nepavydėtinos, o situaciją itin blogina dažnėjantis lietus.
„Sąlygos labai blogos. Jie mus čia atvežė prieš mėnesį, kai kurie čia sėdi jau daugiau nei 40 dienų. Lietuva – lietinga šalis, dabar lyja vis dažniau, o vanduo skverbiasi į palapines, miegame tiesiog purve“, – kalbėjo vyras.
Jis portalui lrytas.lt teigė, jog didelė dalis migrantų kenčia nuo prastos mitybos pasekmių – visai neseniai užkardoje lankėsi ir greitoji medicinos pagalba, nes žmonės neva nuo alkio pradėjo alpti.
„Maisto gauname kartą per dieną – tai kukurūzų skardinę, sausainių. Sakome darbuotojams, kad norime valgyti, bet jie tik atsako „negalime, tik vėliau galėsime jums duoti vieną šviežią patiekalą per dieną“, – aiškino Rawanas.
Iš Saudo Arabijos pabėgęs vyras skundėsi, kad užkardoje nėra skalbimo mašinos, migrantai negali išsiplauti drabužių ar tinkamai nusiprausti.
„Neturime jokių įrankių prausimuisi. Šampūnas čia irgi retenybė – tik prieš tris savaites „Raudonasis kryžius“ mums davė šiek tiek šampūno, dantų pastos, muilo“, – prisiminė Rawanas.
Pasisiūlė mokyti anglų kalbos
Vyras prisipažino, kad yra rašytojas, taip pat turi magistro laipsnį, tačiau dėl savo įsitikinimų galiausiai turėjo palikti namus.
„Rašau internetinį tinklaraštį – esu parašęs virš 700 straipsnių. Turiu islamo studijų magistro laipsnį, bet dėl studijų vėliau pakeičiau religiją – pradėjau kritikuoti tam tikras islamo nuostatas, todėl Saudo Arabijoje mane norėjo nužudyti.
Man buvo būtina pakeisti gyvenamąją vietą, kad galėčiau mąstyti laisvai, todėl pabėgau iš Saudo Arabijos į Rusiją, o tada patekau čia. Vidurinieji Rytai nepriima tavęs, jei kritikuoji religiją. Jei mąstai plačiau – esi nelaukiamas“, – sakė Rawanas.
Jis svarstė, jog norėtų tęsti studijas Lietuvoje, dirbti komunikcijos srityje ar net tapti mokytoju.
„Norėčiau, kad ši šalis man suteiktų šansą, duotų pastogę ir galimybę dirbti čia“, – tikino Rawanas.
Tačiau migrantas pripažino, kad Lietuva tikrai nėra visų neteisėtai sieną kirtusių žmonių galutinė stotelė.
„Jei atvirai – iš pradžių niekas nenorėjo čia likti. Didžioji dalis žmonių vyko į Vokietiją, Olandiją, Prancūziją ar Skandinavijos šalis. Lietuva yra gera šalis, bet, jei nerasime čia darbo ir tinkamų sąlygų, žinoma, kad vyksime toliau.
Dabartinės gyvenimo sąlygos čia yra dar prastesnės, nei buvo tuomet, kai atvykome. Nežinome, kodėl taip yra, su mumis elgiamasi kaip su nusikaltėliais. Visur vaikšto policija, vaikai kasdien mato ginklus. Kodėl? Tad konkrečiai čia nesijaučiu labai saugus“, – kalbėjo Rawanas.
Pasak jo, užkardoje šiuo metu gyvena maždaug 75 žmonės, bene pusė iš jų yra vaikai. Nerimą sūnų auginančiam vyrui kelia ir tai, kad artėja mokslo metai. Jis teigė, kad apie planus steigti mokyklėles stovyklose kol kas nėra girdėjęs.
„Esu čia su sūnumi. Noriu, kad visi procesai vyktų greičiau, nes mano sūnus turi mokytis. Aš ir pats pasisiūliau čia mokyti žmones anglų kalbos už dyką, bet man neleido. Tik pasakė, kad aš čia negaliu nieko daryti.
Pasakiau, kad man už šį darbą pinigų nereikia, aš tiesiog noriu turėti lentą, ant kurios galėčiau rašyti ir mokyti kitus anglų kalbos pagrindų, bet neleido“, – pasakojo migrantas.
Paklaustas, ką per dienas veikia stovykloje, Rawanas nuliūsta: „Nieko, švaistau savo laiką. Esu rašytojas, iki šiol rašiau kiekvieną dieną, mobiliajame telefone buvau pradėjęs rašyti knygą. Dabar telefono neturiu, negauname ir popieriaus ar rašiklių. Paprašiau savo daiktų, bet jų neatgaunu“, – kalbėjo vyras.
Saudo Arabiją palikęs migrantas prisiminė ir kitų atvykėlių istorijas. Pavyzdžiui, Libane gyvenęs Mustafas, kaip pats sako, „bėgo nuo problemų“.
„Jis gali dirbti bet ką – nors Libane buvo vyrų kirpėjas, jis tiesiog nori dirbti, mokėti mokesčius“, – komentavo Rawanas.
Jis pridūrė, kad visi užkardoje esantys migrantai užpildė paraiškas dėl prieglobsčio
„Dabar tik laukiame sprendimo – gal tai užtruks mėnesį, gal kelis, o gal pusmetį“, – spėliojo Rawanas.
Jis teigė nežinantis, kiek dar žmonių planuoja į Europą keliauti būtent per Lietuvą.
„Mes neturime jokių komunikacijos kanalų, nes neatgauname savo mobiliųjų telefonų. Kaip mes galime ką nors žinoti, jei neturime jokio komunikacijos įrankio? Nežinome, ar žmonės bando kirsti sieną, jūs tai žinote kur kas geriau už mus“, – žurnalistams sakė migrantas.
Lietuva sulaukė paramos iš Austrijos
Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas pripažino, kad gyvenimo sąlygos užkardose atsidūrusiems migrantams iš tiesų nėra itin geros.
„Maisto tiekimas užkardose yra galbūt prastesnis, nei stacionare. Kai migrantai bus perkelti į stacionarias vietas, tada, be abejo, ir sąlygos pagerės“, – kalbėjo viceministras.
Pasak jo, šiuo metu užkardose liko dar apie 1000 neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Dalis jų – patys pažeidžiamiausi – bus perkelti į Ruklą – į pabėgėlių prieglobsčio centrą.
Paklaustas, kada migrantai galėtų tikėtis geresnio maitinimo ir sąlygų, viceministras teigė, kad sprendimai jau daromi.
„Sprendžiami tie dalykai. Artimiausiu metu išsispręs“, – sakė V.Dmitrijevas.
Antradienį Lietuvoje lankėsi Austrijos vidaus reikalų ministras Karlas Nehammeris bei Austrijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Schallenbergas. Politikai domėjosi neteisėta migracija per Baltarusiją ir atvežė Lietuvai reikalingų modulinių konteinerių, skirtų migrantams apgyvendinti. Į susitikimą atvyko ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis bei vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Šios dienos klausimas aiškus – dabar svarbiausia yra aptarti ir sutarti, kaip mes drauge siūlome Europos Sąjungai ir kitoms valstybėms, su kuriomis esame kartu sąjungoje, žiūrėti į migraciją apskritai. Akivaizdu, kad instrumentai, kurie yra pasiūlomi, ne visada yra adekvatūs ir tinkami“, – sakė G.Landsbergis.
Austrijos užsienio reikalų ministras A.Schallenbergas teigė, jog Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka elgiasi ciniškai pasinaudodamas žmonėmis, norinčiais atvykti į Europą.
„Mums šiandien reikia žiūrėti, kaip mes su tuo cinišku trečiųjų valstybių elgesiu visi kartu apsieisime ir elgsimės. Pasinaudoti migrantais ir paversti ginklu – yra tikrai ciniškas A.Lukašenkos elgesys. Visiems aišku, kad mes, kaip Europos Sąjungos valstybės, turime kalbėti vieningai. Mes turime apsaugoti ES išorines sienas ir turime visi kartu bendradarbiauti“, – kalbėjo jis.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė savo ruožtu sakė, kad Migracijos departamentas kasdien domisi, ar tarp neteisėtai sieną kirtusių migrantų neatsiranda norinčiųjų grįžti namo. Jos teigimu, netrukus šio klausimo turėtų sulaukti visi atvykėliai.
„Migracijos departamentas dirba labai intensyviai. Praeitą savaitę apvažiavo visas vietas, kuriose yra apgyvendinti mūsų neteisėti migrantai, ir tikimės, kad iki rugsėjo mėnesio mes būsime apklausę ir paaiškinę situaciją visiems neteisėtiems migrantams, ir grąžinimo procesas tikrai pajudės“, – sakė ministrė.
Per parą į Lietuvą bandė patekti mažiau nei dešimt migrantų, jie nebuvo įleisti, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Visi šie atvejai fiksuoti Ignalinos rajone.
