Anot jo pranešimo, A. Masiulionis (1959 – 2021) į pogrindinę veiklą įsitraukė dar būdamas moksleiviu, kai dešimtoje klasėje įstojo į Vilniaus Antano Vienuolio moksleivių tautinę-patriotinę grupę.
Šiai garsiai grupei taip pat priklausė A. Vienuolio mokyklos mokiniai Audronius Ažubalis, Vytautas Bidlauskas, Vytautas Bogušis, Regimantas Paulionis, Julius Sasnauskas, Kęstutis Subačius, Andrius Tučkus.
Moksleivių grupelė palaikė artimus ryšius su žymiausiais tuo metu Lietuvos disidentais – Viktoru Petkumi, Antanu Terlecku, patarnaudavo per šv. Mišias Šv. Mikalojaus bažnyčioje.
1977 metais A. Masiulionis su bičiuliais kreipėsi į sovietinės Lietuvos vadovybę, reikalaudami dėl tautinių-religinių įsitikinimų nesiųsti į sovietų armiją už Lietuvos ribų, taip pat aktyviai dalyvavo Vasario 16-osios minėjime Vilniaus Rasų kapinėse.
Moksleivių veikla greitai susidomėjo KGB, prasidėjo tardymai, gąsdinimai, bandymai verbuoti, atleidimai iš mokyklos, kelių dienų suėmimai.
Nuo 1978 metų A. Masiulionis dalyvavo Lietuvos laisvės lygos veikloje, padėjo leisti ir platino tiek Lietuvos pogrindžio spaudą, tiek Rusijos pogrindžio leidinius, pasirašinėjo ir rinko parašus po įvairiais protestais, pareiškimais okupacinės valdžios institucijoms – dėl bendražygių suėmimų, dėl sovietų įsiveržimo į Afganistaną, dėl olimpiados Maskvoje, dėl prievartos prieš Lenkijos „Solidarumą“ ir t.t.
Jis taip pat dalyvavo politinių kalinių teismuose, palaikė ryšius su Estijos, Latvijos, Ukrainos ir Rusijos disidentais, rėmė Lietuvos Helsinkio grupę, 1990 metais tapo jos nariu, buvo vienas iš 1987 metų rugpjūčio 23 dienos protesto mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje organizatorių ir dalyvių.
Dėl savo veiklos A. Masiulionis buvo persekiojamas, suimamas, šalinamas iš darboviečių, viešai šmeižiamas.
1998 metais „už narsą, pasiaukojimą ir ištvermę, kovojant dėl Tautos laisvės ir ginant žmogaus teises okupuotoje Lietuvoje“ jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi, vėliau apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.
Nuo 2011 metų A. Masiulionis dirbo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre.
