Portalas lrytas.lt primena, jog Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė dėmesio centre atsidūrė po to, kai penktadienį Birštone vykusiame Visuotiniame advokatų tarybos susirinkime pažėrė kritikos galimybių pasui, Pasaulio sveikatos organizacijai ir pažymėjo, jog kai kurie valdančiųjų sprendimai pažeidžia žmogaus teises.
Įžvelgia populizmą
Tarptautinės teisės ekspertas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas I.Vėgėlės kalbą vadina „labai sureikšminta ir nuo pradžios iki galo neprofesionalia“.
„Ši kalba yra populistinė, remiasi kažkokiomis sąmokslo teorijomis apie globalistų sąmokslus, vykdomus per Pasaulio sveikatos organizaciją. Rimtas žmogus sau negalėtų to leisti. Tai yra absoliutus nesuvokimas, klaidinimas, ką iš tikrųjų PSO veikia. Tai yra šimtmetį gyvuojanti organizacija, kuri skirta suvaldyti pasauliniu mastu plintančioms ligoms“, – portalui lrytas.lt komentavo D.Žalimas.
Pasak jo, Advokatų tarybos pirmininko kalboje nebuvo jokių teisinių argumentų.
„Kalbant apie vadinamąjį prievartinį skiepijimą ir su tuo susijusius žmogaus teisių apribojimus, kalboje tiesiog nėra teisinių argumentų. Kadangi į šituos klausimus visai neseniai atsakė Prancūzijos konstitucinė taryba, internete plinta ir JAV teismų sprendimai, tai teisininkai turėtų kalbėti teisine kalba. Ten jos nebuvo.
Tai, kas vadinama prievartiniu skiepijimu, toli gražu nėra prievartinis skiepijimas, bet tas apsisprendimas turi logiškas pasekmes – ribojimus, kuriuos pateisina visų civilizuotų šalių aukščiausios teisminės institucijos, nes jos remiasi ne sąmokslo teorijomis“, – sakė teisininkas.
Advokatas Algimantas Šindeikis I.Vėgėlės pasisakymuose taip pat neįžvelgė teisinės kalbos.
„Kai profesionalai sako kalbas savo gildijos nariams, gildijos nariai visada tikisi argumentuotos kalbos. O tie argumentai, kurie buvo išsakyti, bent jau manęs tikrai neįtikina“, – sakė teisininkas.
Jis nedrįso vertinti, ar tokie pasisakymai galėtų turėti neigiamos įtakos advokatų bendruomenei, tačiau pabrėžė, kad tai yra tik asmeninė I.Vėgėlės nuomonė.
„Man sunku vertinti dėl įtakos, galbūt tą pamatysime vėliau. Bet visuomenė yra susipriešinusi ir, šiuo atveju, dalis visuomenės yra gana įsiaudrinusi. Logiška, kad visada tam tikra pusė tokia pozicija pasinaudos.
Bet aš atkreipsiu dėmesį, kad mes visi turime teisę pareikšti savo nuomonę, ją turi teisę pareikšti ir Advokatūros pirmininkas. Tai tokią nuomonę jis ir pareiškė, o klausimas toks, kiek galima su ja sutikti, o kiek – ne“, – sakė A.Šindeikis.
Savo ruožtu D.Žalimas svarstė, kad ši kalba teisininkų bendruomenei žalą jau padarė.
„Pasirinktas labai keistas formatas – saviraiškos laisvei, manau, yra tinkamesnių vietų. Praktiškai beveik visi yra vienaip ar kitaip susiję su advokatūra, ir manau, kad tai daro žalą ir pačiai advokatūrai“, – sakė buvęs KT teisėjas.
Po kilusių diskusijų – I. Vėgėlės atsitvėrimas nuo žiniasklaidos
Su pačiu I.Vėgėle portalui lrytas.lt susisiekti kol kas nepavyko. Tiesa, kilusias audras dėl jo pasakytos kalbos pirmadienį jis trumpai pakomentavo socialiniame tinkle „Facebook“.
„Septintoji įvadinė kalba Advokatų visuotiniuose susirinkimuose sukėlė didelį atgarsį Lietuvos visuomenėje. Džiaugiuosi, kad jau septintą kartą visuotiniame susirinkime kalbėdamas apie žmogaus teises, buvau išgirstas ir didelės visuomenės dalies. Tai rodo, kad žmogaus teisų ir laisvių tema šiuo metu yra itin aktuali ir apie tai būtina kalbėti. Viliuosi, kad dėmesys žmogaus teisių ir laisvių temai ne tik neišblės, bet imsime kiekvieną reikšmingesnį sprendimą vertinti ir per žmogaus teisių bei laisvių prizmę“, – rašė jis.
Kartu I.Vėgėlė pripažino šiuo metu sulaukiantis daugybės žurnalistų skambučių, tačiau tvirtino esą dėl didelio užimtumo komentarų žiniasklaidai neteiksiantis.
„Nuo pat ryto sulaukiu itin daug žurnalistų dėmesio. Turiu atsiprašyti, kad dėl didelio užimtumo – šią savaitę vyks Šiaurės šalių ir Baltijos valstybių advokatūrų vadovų konferencija – neturėsiu galimybės diskutuoti televizijos ar radijo laidose. Ši pauzė kartu leis pakeisti aptariamoje kalboje išsakytų minčių emocinį vertinimą, vengti asmeniškumų bei susipriešinimo, viliuosi, sukurs prielaidas tolerancijai ir argumentuotai turinio analizei.
Diskusija, kuri bus, turiu vilties, padės kurti teisingesnę ir atviresnę Lietuvą. Suprasdamas žurnalisto darbo specifiką, kad žinia savaitę laukti negali, Jūsų, gerbiami žurnalistai, norėčiau paprašyti neužmiršti auksinės taisyklės – gerbti nuomonių įvairovę, pateikti kuo daugiau tarpusavyje nesusijusių nuomonių. Jei į laidą kviečiate pritariantį mano mintims, pasikvieskite ir prieštaraujantį, ir atvirkščiai. Juk diskusijos, kuriose girdimos skirtingos nuomonės, padeda suprasti ir susikalbėti“, – pasisakė Advokatų tarybos pirmininkas.
Pateikė ir savo argumentus
Šeštadienį advokatas A.Šindeikis pasidalijo įrašu, kuriame nurodė devynias priežastis, kodėl su šia I.Vėgėlės kalba nesutinka.
„Jaučiu didelę pagarbą Lietuvos advokatūros pirmininko prof. I.Vėgėlės ir jo komandos darbams, nuveiktiems Lietuvos advokatų bendruomenės labui, tačiau negaliu pritarti daliai garbaus profesoriaus minčių, išsakytų Lietuvos advokatūros suvažiavimo atidarymo proga, susijusių su pasaulinės pandemijos iššūkiais ir jų valdymu“, – rašė A.Šindeikis.
„Pirma, manau, kad žmogaus teisių ir laisvių ribojimo mastas nėra peržengęs ribas, kadangi pandemijos suvaldymui tiek Lietuvoje, tiek kitose demokratinėse valstybėse taikomi žmogaus teisių apribojimai yra pagrįsti mokslo žiniomis ir teisiškai pagrįsti, t.y. atitinka teisinių valstybių konstitucinį proporcingumo principą: (i) ribojimai įvesti remiantis galiojančiais įstatymais, (ii) ribojimai įvesti siekiant teisėtų tikslų dėl svarbių priežasčių apsaugoti viešą interesą, t.y. visos visuomenės, t.y kitų žmonių sveikatą, (iii) taikomos priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui, nes kol kas neegzistuoja kitų, mokslo žiniomis grįstų, adekvačių priemonių be izoliacijos, skiepų, atstumo ar kaukių dėvėjimų, siekiant apsaugoti visą visuomenę nuo pandemijos plitimo ir užtikrinti sergančiųjų skaičiui aukštos kokybės sveikatos priežiūros priemones, žmogui susirgus.
Joks tarptautinės ar Lietuvos teisės aktas nenumato absoliučių žmogaus teisių, kurios negalėtų būti ribojamos dėl kitų, konkrečiu atveju svarbesnių teisinių gėrių.
Antra, žmogaus teisės, valdant pandemiją nėra užgožiamos valstybės galios, nes valstybė turi pareigą užtikrinti, kad pandemija neplistų ir susirgimų bei mirčių skaičius būtų kuo mažesnis. Bei užtikrinti sergantiems ir kitiems sveikatos priežiūros prieinamumą ir pandemijos atveju, kas būtų objektyviai neįmanoma, jei pandemija plistų nesiimant jos stabdymo priemonių.
Trečia, nesutinku, kad antipandeminės priemonės Lietuvoje turi legitimumo stoką, nes jos yra įvestos remiantis aukščiau nurodytu konstituciniu proporcingumo principu, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, kurie yra priimti demokratiškai išrinktos valdžios. Jokiais tarptautiniais aktais, ar neišrinktų valdžių sprendimais pandemija Lietuvoje nėra valdoma ir reguliuojama“, – rašė advokatas.
A.Šindeikis teigė nematantis ir jokio intereso privačiai žiniasklaidai dalyvauti „galios konglomeratuose ar manipuliuoti teikiama informacija“.
„Dažnai būtent tik privati žiniasklaida yra efektyvi ir vienintelė priemonė, saugant žmogaus teises. Mąstantiems kitaip verta atkreipti dėmesį, kokia yra žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje, Rusijoje ar Kinijoje, kur veikia iš esmės tik valstybinė žiniasklaida, arba privati yra jos pilnai kontroliuojama.
Penkta, nematau šiuo atveju tarptautinių farmacijos bendrovių piktų kėslų valdyti politiką ar visuomenes. Man tam tiesiog trūksta pagrįstų duomenų. Sutinku, kad jų dydis ir galios galimybės yra milžiniškos, tačiau negalime pamiršti, per kiek laiko nuo pandemijos buvo sukurtos pirmos veiksmingos vakcinos. Ir tai yra tas gėris, kuriuo visi galime šiandien naudotis.
Šešta, įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti skirtumai tarp pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių nėra segregacija, nes mūsų Konstitucija nelaiko diskriminacija, visų lygių teisių pažeidimu tokių atvejų, kai teisinis reguliavimas taikomas objektyvių skirtumų turinčioms asmenų grupėms, tarp kurių yra tokių objektyvių skirtumų, kurie tai leidžia daryti pagrįstai.
Suprantame, kad tarp pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių asmenų yra tokių objektyvių skirtumų, dėl kurių jei gali būti vertinami skirtingai. Tai mokslo žiniomis pagrįsti duomenys“, – teigė A.Šindeikis.
Jis pritaria, jog nevaldant pandemijos taikomomis priemonėmis, gali nelikti laisvų vietų ligoninėse.
„Sutinku su profesoriumi, kad valstybė gali imtis priemonių dėl papildomų galimybių sudarymo. Tačiau negalime pamiršti, kad ir kiti piliečiai, inter alia pasiskiepiję, turi teisę gauti ir kitas, jiems būtinas medicinines paslaugas, planines operacijas. O nevaldant pandemijos, ar neribojant nepasiskiepijusių teisių ir jiems leidžiant neribotai naudotis savo teisėmis, pandemija gali išplisti tiek, kad tai bus neįmanoma, arba tam reikės skirti tiek mokesčių mokėtojų lėšų, kad reikšmingai nukentės kitos viešųjų finansų skyrimo sritys (švietimas, darbo užmokestis, valstybės gynimas ir t.t.).
Aštunta, visiškai sutinku su gerbiamu Profesoriumi I.Vėgėle, kad vien utilitarizmu (kaštų ir naudos pagrindu) negalima remtis ribojant žmogaus teises. Žmogaus teisių ribojimas turi remtis konstituciniu proporcingumo principu, kuris apima visas žmogaus teisių turinio ir jo ribojimo dedamąsias. Tačiau nesu perdėtai romantizuoto žmogaus teisių vertinimo šalininkas.
Atkreipkite dėmesį, kaip užtikrinamos žmogaus teisės valstybėse, kurios nesugeba valdyti savo finansinių resursų, viešųjų paslaugų apimtiems atitikties surinktiems mokesčiams, ir todėl neturi pakankami resursų, pavyzdžiui, Ruandoje ar Afganistane.
Todėl utilitarizmas yra svarbus, rūpinantis realiu, o ne lozunginiu, visų žmogaus teisių visai visuomenei užtikrinimu. Ir beje, verta atkreipti dėmesį, kaip pandemija buvo valdoma Izraelyje, kuris beveik nuolat gyvena karo sąlygomis.
Devinta, nors ir sutinku, kad ES institucijos turi legitimumo problemų dėl ES parlamento mandatų skaičiaus neproporcingo paskirstymo pagal ES valstybių gyventojų skaičių, tačiau, (i) tai mums naudinga, o ne žalinga dėl mūsų didesnio mandatų skaičiaus, nei jų turėtumėme pagal gyventojų skaičius proporciją, (ii) neturėtumėme tokių skiepų prieinamumo, jei jų pirkimai nebūtų atlikti ES institucijų“, – rašė teisininkas.
„Beje, neabejoju, kad, verčiant testuotis asmenis, kurie negali skiepytis dėl jų sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių, jų testai turi būti apmokėti visų mokesčių mokėtojų pinigais“, – pridūrė A.Šindeikis.
