Nelegalus alkoholis nuo rugpjūčio pradžios Kaune jau pražudė keliolika žmonių.
Kas slypi už šių tragedijų?
Pirmąją straipsnio dalį skaitykite čia: Per vos pusmetį – trijų porų staigios mirtys, jų priežastis – ūminis apsinuodijimas
Perka ir itin brangius gėrimus
2017 metais Seimas sugriežtino alkoholio kontrolės įstatymą, trumpindamas prekybos alkoholiu valandas ir drausdamas bet kokią alkoholio reklamą. Po šių griežtinimų, alkoholį legaliai gali įsigyti asmenys nuo 20 metų, o ne nuo 18-os kaip anksčiau.
Nors griežtinimo iniciatoriai džiūgavo, kad taip pavyko pažaboti lietuvių norą piktnaudžiauti alkoholiu, ar tikrai taip ir įvyko?
Lėtines ligas lemia ilgalaikis alkoholio vartojimas. Tačiau, kaip teigia medikai, mažai tikėtina, kad tai lemtų staigias iškart dviejų šeimos narių mirtis. Tad šių tragedijų priežastis kita – ūminis apsinuodijimas alkoholiu.
„Su toksikologais kalbame, kad ūminius apsinuodijimus dažnai lemia alkoholio perdozavimas, kai išgeriama labai daug. Tačiau neatmestina, kad rinką pasiekia nelegalus alkoholis, vadinamasis pilstukas. Kai yra ribojimai, žmonės ieško alternatyvų“, – pripažino R.Čiužas.
Kita vertus, NTAKD vadovą nustebino kitas dalykas: Lietuvoje didėja prabangesnio ir brangesnio alkoholio poreikis.
„Kalbėdamiesi su smulkiaisiais pardavėjais kaimuose, priėjome išvados, kad net ten vis daugiau nuperkama brangių alkoholinių gėrimų – brendžio, viskio, trauktinės. Nepasitenkinama visiškai primityviu alkoholiu – degtine ar naminuke.
Tenka pripažinti ir tai, kad dėl kylančių alkoholio kainų, priklausomybę turintys lietuviai ieško pigesnio kontrabandinio. Tačiau toks gali būti suklastotas, tad yra didelė tikimybė apsinuodyti“, – sakė R.Čiužas.
Net statistika rodo, kad kontrabandinio alkoholio kiekis Lietuvoje itin didėja. Muitinės departamento duomenimis, pernai muitininkai sulaikė 14,5 tonos nelegalaus alkoholio, kai, pavyzdžiui, 2019-aisiais – tik 2,5 tonos.
Sukrėtimai netampa tramplinu
Niūrių detalių atskleidė Lietuvos verslo konfederacijos užsakymu penktą kartą Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų atliktas tyrimas.
Vienas šio tyrimo autorių VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Katedros vedėjas Algirdas Bartkus pabrėžė, kad tyrimas rėmėsi apklausa, kuria negalima aklai pasitikėti. Tačiau ši apklausa parodė susimąstyti verčiantį faktą: nelegalaus alkoholio suvartojimas didėja.
Girtaujančių asmenų grupėje 2019-aisiais tik 15 proc. respondentų teigė, kad nelegalaus alkoholio yra perkama daugiau, o pernai tai teigė jau 33 proc. šios grupės respondentų. Būtent ši apklausos dalyvių grupė ir yra pagrindiniai nelegalaus alkoholio vartotojai, todėl jų, nors ir subjektyviai įvertinti, nelegalaus alkoholio vartojimo mastai geriausiai atskleidžia pokyčius šioje kategorijoje.
„Jei priklausomybę turintis žmogus renkasi nelegalų alkoholį, pirmiausia tai reiškia, kad biudžetas praranda pajamas.
Be to, reikia nepamiršti, kad nelegalaus gaminio kokybė yra abejotina. Vartojant legalų gaminį gali laukti sunkios pagirios, galbūt – sveikatos sutrikimai, po kurių prisiekinėjama, kad daugiau tikrai nebegersiu. O kalbant apie nelegalų alkoholį, kurio kokybė yra neaiški, jo vartojimas gali baigtis ir mirtimi“, – sakė A.Bartkus.
Anot mokslininko, kontrabandinį alkoholį arba „pilstuką“ jo vartotojai renkasi dėl žemesnės kainos. Itin rimtą priklausomybę turintys asmenys, A.Bartkaus teigimu, neretai būna žemas pajamas turintys ar bedarbiai žmonės, tad net keli sutaupyti centai jiems gali būti itin reikšmingi.
„Absurdiška manyti, kad šie asmenys liausis gerti, jei pabrangs alkoholiniai gėrimai. Jie tiesiog rinksis pigesnę produkciją. Ir jei jie iki tol rinkosi žemiausios kategorijos pigiausią gaminį, tai žinoma, kad, pakilus akcizams, ims ieškoti naujų pigių alternatyvų.
Turime susitaikyti su tuo, kad dalis žmonių turi rimtą problemą ir ji neišgydoma kainomis. Potraukis alkoholiui yra stipresnis už bet ką pasaulyje. Jie parduos duris, langus, kad tik gautų alkoholio“, – sakė A.Bartkus.
Gydytoja psichiatrė V.Andrejauskienė teigė, kad net dideli sukrėtimai, pavyzdžiui, atsidūrimas ant mirties slenksčio, alkoholinę priklausomybę turinčiam žmogui netampa atsipirties tašku į naują gyvenimą.
„Toks sukrėtimas veikia labai trumpai. Niekada nereikia gėriko gąsdinti mirtimi, jei jis jau šimtus kartų norėjo numirti, nes buvo pavargęs nuo gyvenimo“, – sakė priklausomybių ligų specialistė.
Tyrimų – gerokai daugiau
VU mokslininkų išvadas, kad surogatų vartojimas Lietuvoje didėja, netiesiogiai patvirtina ir LPKTC specialistai. Pastaraisiais metais į jų laboratoriją patenkančių alkoholio pakaitalų ar nelegalaus alkoholio nuosekliai mažėjo.
Tai galėjo lemti ne mažėjantis alkoholio suvartojimas, o pačios policijos pasirinkti prioritetai. Tarkime, didesnį dėmesį skiriant smurtui artimoje aplinkoje ar narkotikams.
Tačiau šiemet LPKTC tiriamų įtartinų alkoholinių skysčių skaičius gerokai didėjo. Nuo metų pradžios LPKTC specialistai gavo apie 200 užduočių ištirti tokius skysčius.
Nustebino ir tai, kad, priešingai nei anksčiau, skysčiai į laboratoriją pristatomi itin dideliais kiekiais. Kai, pavyzdžiui, iki tol tyrėjai gaudavo tik pavienius butelius.
Centras iki šiol neveikia
Legaliu alkoholiu piktnaudžiaujantys lietuviai didesnių bėdų turi dėl lėtinių ligų, kurias lemia ši priklausomybė. Apsinuodijimas dėl perdozavimo – palyginti retas.
O apsinuodijus metanoliu, kurio pasitaiko surogatuose, itin svarbu laiku diagnozuoti apsinuodijimo priežastį.
„Metanolis ne visada duoda specifinius pakitimus. Jo veikimas eina su dauginiu organų nepakankamumu, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais. Tai – universalus tobulas nuodas. Vienas tų, kuriuos galima vadinti kompleksiniu nuodu“, – teigė toksikologijos gydytojas R.Badaras.
Įdomu tai, kad vienintelis buityje prieinamas priešnuodis metilo alkoholiui yra etilo alkoholis. Tačiau jo išgerti reikėtų iškart po apsinuodijimo.
Anot R.Badaro, klaidinga manyti, kad apsinuodijimas metilo alkoholiu visada yra mirtinas. Etilo alkoholio sukeltos lėtinės komplikacijos – kepenų, kasos, širdies ritmo sutrikimai – gali būti daug sunkiau gydomi nei apsinuodijimas metanoliu.
Šiam nuodui itin būdingi regėjimo sutrikimai, bet laiku skyrus gydymą, net ir jį pavykdavo grąžinti. Tačiau pavėlavus net palyginti menką apsinuodijimą metanoliu lydi liekamieji reiškiniai ar mirtis.
Blogiausia, anot mediko, yra tai, kad Lietuvoje iki šiol – itin prasta situacija su apsinuodijimo metanoliu diagnostika.
„Metanolis veikia kaip kiauryminis šūvis – kulka įėjo ir išėjo, o pažeidimas liko, bet reikia nustatyti, kas jį padarė. Suprasti, kad žmogus apsinuodijo konkrečiai metilo alkoholiu, reikia specifinių tyrimų, nes vien iš klinikinių pažeidimų tai nustatyti ne visada pavyksta net ilgai dirbantiems klinicistams. Tad laboratorinė diagnostika yra kaip gero tono ženklas“, – sakė R.Badaras.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija jau pernai planavo atidaryti centrą įvairiems apsinuodijimams nustatyti, tačiau procedūros įstrigo, nes Viešųjų pirkimų dalyviai skundžia vieni kituose teismuose.
Žmonės Kaune miršta masiškai
Vadinamojo pilstuko prekybos taškai sėja siaubą Kaune. Mirė jau 16 žmonių, apsinuodijusių juose parduodamu alkoholiu. Jų amžius – nuo 30 iki 60 metų. Dauguma mirusių ir reanimacijoje gydomų žmonių – iš Aleksoto, bet yra ir Kauno rajono gyventojų.
Pirmas žmogus mirė rugpjūčio 6 dieną, iki rugpjūčio 10 dienos buvo užfiksuotos jau 6 mirtys: keturių vyrų ir dviejų moterų. Tačiau ir po to pranešimai apie apsinuodijimus alkoholiu nesiliovė – surogatai tokie baisūs, kad aukų ir toliau nepavyksta išgelbėti.
Patyrę teisėsaugos pareigūnai neprisimena atvejo, kuomet per tokį trumpą laiką būtų tiek daug mirtinai apsinuodijusių žmonių.
Taškas, kuriame gyveno ir nelegalia alkoholio prekyba užsiėmė Violeta D., veikė daugiau kaip 10 metų – policijai jo nepavyko sunaikinti. Pareigūnai rengdavo reidus, tačiau manoma, kad prekeivė spėdavo sunaikinti įkalčius, tyčia neatverdavo pareigūnams durų.
Du patikrinimai vis dėlto baigėsi sėkmingai – 2010 m. ir 2013 m. suradus nemenkus kiekius nelegalaus alkoholio, Violeta D. buvo atsidūrusi teisiamųjų suole, tačiau belangės išvengė.
Violetai D. dabar pareikšti įtarimai dėl neatsargaus gyvybės atėmimo.
Teko riboti alkoholio pardavimą
2012 m. apsinuodijimų alkoholiu masiškumas sukrėtė Čekiją. Ten apsinuodiję metanoliu mirė 26 žmonės.
Šalies Vyriausybė porai savaičių net uždraudė prekiauti stipriaisiais alkoholiniais gėrimais. Iš parduotuvių ir restoranų buvo paimta 22 mln. litrų alkoholio, jis buvo tikrinamas, pažymimas specialiu antspaudu ir grąžinamas prekybai.
Policijos duomenimis, nuo 2012 m. rugpjūčio pabaigos į rinką buvo patekę iki 15 tūkst. litrų mirtino alkoholio, kuriame buvo metilo alkoholio.
Giltinė pašaukia pusamžius
Higienos instituto duomenimis, 2020 m. 598 žmonės Lietuvoje mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų. O tai – 42 atvejais daugiau nei 2019-aisiais.
Vidutinis asmenų, mirusių nuo tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, amžius – 55 metai. Dažniausiai dėl alkoholio vartojimo sukeltų priežasčių miršta 45-64 metų amžiaus asmenys. Tai sudaro 64,7 proc. visų mirčių dėl alkoholio.
Pusę visų tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių mirčių pernai lėmė alkoholinė kepenų liga (50,3 proc.). Atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu sudarė 22,7 proc. mirčių, alkoholinė kardiomiopatija – 10,2 proc.
Likusią dalį sudaro kitos mirties priežastys. Tokios kaip psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, alkoholio sukelta nervų sistemos degeneracija ar polineuropatija, alkoholinis pankreatitas.
Visą straipsnį skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.
