„Šiandien susirinkome prisiminti ir pagerbti Lietuvos savanorį, kuris žuvo vykdydamas savo pareigą. Būtent už mūsų visų laisvę buvo sudėta didi Artūro Sakalausko auka. Iš senelio Antano Letkausko, Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvio, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus, paveldėjęs drąsą ir tikėjimą kilniais idealais, Artūras įstojo į savanorių gretas.
Neramiomis 1991 metų rugpjūčio pučo dienomis Artūras Sakalauskas kartu su Alytaus rinktinės savanoriais atvyko į Vilnių ir stojo ginti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo. Artūras Sakalauskas žuvo nuo konvulsijų apimtos sovietų armijos šūvių, dar du pasipriešinimo dalyviai buvo sužeisti.
Simboliška, kad Artūras Sakalauskas amžinojo poilsio atgulė šalia 1919 metais žuvusio Antano Juozapavičiaus – pirmojo Lietuvos kariuomenės karininko, kuris žuvo už Lietuvos nepriklausomybę. Šiandien lenkiame galvas prieš mūsų didvyrius ir, esu įsitikinusi, jog pagarbą nešiosime jiems savo širdyse, tol, kol plaks Lietuvos širdis“, – kalbėjo premjerė.
Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad nuo šios tragiškos dienos praėjo 30 nepriklausomos Lietuvos metų.
„Nesakau, kad jau viską sukūrėme, įgyvendinome visus siekius, apie kuriuos anuomet mąstė Artūro Sakalausko karta. Nes, kaip mūsų tautos dainiaus Justino Marcinkevičiaus žodžiais byloja karalius Mindaugas: „Tėvynę reikia visą laiką lipdyt ir kurti, kurti ir lipdyt.“
Tad, gerbiamieji minėjimo dalyviai, kurkime klestinčią Lietuvą toliau. Dirbkime vardan savo valstybės vieningai, pasitelkdami pilietinę ir politinę valią, darniai jungdami visus kūrybinius bei intelektinius tautos išteklius, suvieniję savo kūno ir dvasios jėgas. Tai daryti mus įpareigoja ant Tėvynės aukuro sudėtos Vyčio kryžiaus kavalieriaus Artūro Sakalausko ir jo bendražygių aukos“, – sakė Vyriausybės vadovė.
