Būtent tokia oraline gimnastika kartkartėmis užsiima išeivis iš bankų sektoriaus prezidentas G.Nausėda. Štai jis ką tik paskelbė, kad Lietuvai reikia naujo komercinio banko iš užsienio, nes, suprask, dabar pas mus viešpataujantys skandinavai, tarp kurių yra ir buvusi prezidento darbovietė, pernelyg įsijautė į savo monopolį.
Pati idėja, ko gero, nėra bloga. Tai, kad Lietuvoje per mažai bankų, todėl esantys pernelyg naudojasi savo padėtimi, pripažįsta ir daugelis ekspertų, ir tai regime praktikoje. Bet lygiai taip pat akivaizdu, kad mažos šalies rinka labai maža, todėl bet kokiam naujam žaidėjui čia ateiti labiau neapsimoka nei apsimoka..
Beje, tokios šnekos itin primena buvusio premjero S.Skvernelio pažadus, kad jis į Lietuvą privilios būrį užsienietiškų prekybos tinklų. Vyriausybė tuomet net prirašė laiškų tiems tinklams, bet jokios pažadėtos svečių griūties taip ir neišvydome.
Pats G.Nausėda daugiau nei metus čia kvietė lenkų „Pekao“ banką – irgi tas pat.
Sutapimas: verbalinio oro drebinimo virusu, regis, užsikrėtė ir Lietuvos bankas, į kurio valdybą G.Nausėda neseniai paskyrė savo patarėją S.Krėpštą, tiesa, be jokio privalomojo atšalimo laikotarpio, kurį taiko kitiems.
Taigi Lietuvos banko vadovybė neseniai ėmė ir pasiūlė padidinti mokesčius tiems, kurie uždirba tarp 1000 ir 2000 eurų, taip esą palengvinant mažiausiai uždirbančių padėtį. Tiek opozicijos, tiek valdžios atstovai, suprantama, supliekė šį kėsinimąsi į vidurinės klasės kišenę ir Lietuvos banko lindimą į politikos daržą. Bet oras buvo padrebintas. Vis šis tas.
