Tiesa, nuobodžias dienas ir nerimastingą laukimą dėl ateities pastaruoju metu šiek tiek praskaidrina vietiniai gyventojai. Iš pradžių su nerimu ir priešprieša neteisėtus migrantus sutikę vydeniškiai atlėgo – be tėvynės, namų ir artimųjų likusiems migrantams atneša ne tik maisto, drabužių, bet retkarčiais užsuka kartu pažaisti krepšinį ar futbolą.
„Šiai dienai gyventojai geranoriškai sutaria su jais, ateina, kalbasi. Teikia paramą ir maistu, ir drabužiais, net kartais surengia tam tikras žaidynes – lauke futbolą pažaidžia arba krepšinį“, – tvirtino Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas.
Vydenių mokykloje antradienį pirmą kartą apsilankė ir šią savaitę darbą pradėjusi mobilioji Migracijos departamento komanda, kurią sudaro šios įstaigos specialistai, pasieniečiai, Užsienio reikalų ministerijos atstovai ir vertėjai. Jų tikslas – suteikti migrantams išsamią informaciją apie jų esamą situaciją ir galimybes grįžti į kilmės šalį.
Sako bėgę nuo mirties
Lietingą antradienio rytą aptvertoje teritorijoje aplink Vydenių kaimo mokyklą lauke slampinėjo vos vienas kitas čia laikinai gyvenantis migrantas. Dauguma jų, kartu su naujaisiais savo kambariokais, kiurksojo sulankstomų lovų prigrūstose klasėse, ant kurių durų kabojo lentelės su užrašais: „Lietuvių kalba“, „Anglų kalba“, „Istorija“.
Dar dalį sudomino į svečius susipažinti ir pamatyti, kaip vyksta mobiliosios Migracijos departamento komandos darbas šioje mokykloje, užsukę žurnalistai. Migrantų smalsumą dažnai keitė baimė – jie veidus slėpė po kaukėmis, kepurėmis, rankšluosčiais, tačiau, tik televizijų kameroms nusisukus, vėl akimis varstė atėjūnus.
Pasikalbėti panoro vos vienas kitas. Didžioji dalis tikino nekalbantys angliškai, kiti, pamatę fotoaparato objektyvą ar diktofoną, nėrė koridoriumi tolyn, dar keli migrantai bandė derėtis, kad kalbės tik tuomet, jei jiems nupirks cigarečių.
Nerišlia anglų kalba savo istorija sutiko pasidalinti iš Kamerūno atvykęs migrantas. Savo telefone jis rodė nuotraukas, kuriose – vaizdai, kaip esą vietiniai teroristai kankina gyventojus. Vienoje iš nuotraukų – migranto mama, kuri šių kankinimų metu, jo teigimu, buvo nužudyta.
Paklaustas, kaip jaučiasi čia, Lietuvoje, kamerūnietis teigė neturintis kuo skųstis – turi vietą, kurioje gali išsimiegoti ir būti saugus. Atgal į Kamerūną grįžti jis sakė nesutiksiantis už jokius pinigus, nes ten nebeturi nieko – nei namų, nei šeimos, nei ramybės.
„Turiu vietą, kur galiu pamiegoti, saugumą, to man dabar užtenka“, – dėstė su panašaus likimo draugu į Lietuvą neteisėtai atvykęs migrantas.
Savo ruožtu sklandžiai angliškai kalbantis iš Somalio atvykęs kitas migrantas neslėpė, kad gyvenimo sąlygos Lietuvoje ne pačios puikiausios, tačiau tikino, jog viskas yra gerai, jei tik šalyje yra taika.
„Lietuvoje bent jau esu saugus. Noriu gyventi normalų gyvenimą. Mano siekis buvo atvykti į kurią nors Europos Sąjungos šalį. Baltarusijoje mums pasakė, kad netoliese yra Lietuvos siena, kurią mes galime pereiti. Atvykti į Baltarusiją padėjo vienas žmogus, bet jo aš nepažįstu“, – atviravo jis.
Kaip vyksta procedūra?
Vydenių kaimo mokykloje iš viso apgyvendinti 146 neteisėti migrantai, daugiausia – iš Malio ir Somalio. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius džiaugėsi pavyzdingu šių šalių migrantų elgesiu ir tikino, kad savivaldybė pasiruošusi migrantais rūpintis tiek, kiek tik prireiks.
Daugiau aiškumo apie savo situaciją migrantai išgirdo tik antradienį, kai su jais darbą pradėjo mobilioji Migracijos departamento komanda. Joje – ir anglų, prancūzų bei arabų kalbomis kalbantys vertėjai.
„Šių mobilių darbo grupių tikslas yra susitikti su kiekvienu neteisėtu Vydenių mokykloje apgyvendintu migrantu, užregistruoti jį, informuoti apie jo laukiančią procedūrą ir apie galimybę grįžti savo noru“, – sakė šioje ugdymo įstaigoje apsilankiusi Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Į eilutę vienas po kito sustoję migrantai gaudavo lapus, kuriuose įvairiomis kalbomis buvo aprašyta jų situacija, perspėjimai, kas laukia, jei nebendradarbiaus su specialistais, siūlymai grįžti į tėvynę.
Vėliau kartu su vertėjais jie keliaudavo prie stalo, kur jų laukė mobiliosios komandos atstovai, klausiantys, kodėl migrantai atvyko į Lietuvą, ar užpildė prieglobsčio prašymą.
Prie vieno iš stalų – mobiliojoje grupėje savanoriaujantis Užsienio reikalų ministerijos atstovas, buvęs Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius. Kitoje stalo pusėje sėdinčio migranto jis teiravosi, ar šis jau užpildęs prieglobsčio prašymą. Jis atsakė teigiamai, tačiau dokumento kopiją turėjo tik telefone, todėl buvo paprašytas jį atsinešti.
„Kai kurie jų yra atvykę labai anksti. Dabar dirbu su dar liepos pradžioje atvykusiu žmogumi. Bandome sutikslinti duomenis, padaryti migrantų nuotraukas ir įkelti viską į sistemą. Migrantas tvirtina, kad yra pateikęs prašymą, kažką rašęs ranka, bet kopijos neturi, tik telefone nusifotografavęs.
Jeigu jis buvo pateikęs prašymą, tuomet jam iš naujo nereikės prašytis prieglobsčio. Jis sako, kad bėgo nuo mirties. Daugiau nieko konkrečiau neįvardijo, tik pasakė, kad gelbėdamas savo gyvybę atvyko į Lietuvą“, – pasakojo M.Bekešius.
Su migrantais dirbantis vertėjas: žmonėms yra sunku
Su Vydenių kaimo mokyklos migrantais dirba ir iš Libano kilęs vertėjas iš arabų kalbos Hishamas Ibrahimas. Jis neslėpė, kad nuovargį šiuo metu jaučia ne tik patys migrantai, bet ir vertėjai, kurių darbo krūvis yra gerokai pasikeitęs. Pagrindiniai klausimai, kuriuos migrantai užduoda vertėjams, būna susiję su telefonais ir sveikatos paslaugomis.
Nors turi žinių, kad kai kurie migrantai jau pateikinėja prašymus dėl grįžimo namo, pats H.Ibrahimas sako su tokia situacija dar nesusidūręs.
„Bent aš asmeniškai negirdėjau, kad kas norėtų grįžti. Žmonėms yra sunku. Tai yra normalus jausmas. Kiek žinau, yra, kas nori, kas šiuo metu pateikinėja prašymus dėl savanoriško grįžimo. Bet yra, kas pasakė, kad ne, nes bėga nuo karo, kitų blogų sąlygų. Jie pasako, kad negali grįžti, nes gresia pavojus“, – pabrėžė vertėjas.
Kokiu atveju galėtų likti Lietuvoje?
Migracijos departamentas tokiems prieglobsčio prašytojams kol kas gerų žinių neturi – visi 200 iki šiol išnagrinėtų prašymų buvo atmesti. Išgirdę, kad negalės likti Lietuvoje ar keliauti toliau į Europą, migrantai, pasak E.Gudzinskaitės, labai nusivilia ir nustemba, tačiau, dėl nepasitikėjimo valstybės įstaigomis, neretai vis tiek mano, kad jiems yra meluojama.
„Jie mano, kad mes jiems meluojame ir jie vis dar galvoja, jog po kurio laiko galės išvykti iš Lietuvos į Europą. Mūsų darbas yra paaiškinti jiems, kad jų įsivaizdavimai yra nepagrįsti“, – aiškino Migracijos departamento vadovė.
Bendraujant su migrantais, pasak E.Gudzinskaitės, šie dažniausiai sako, kad nori geresnio gyvenimo Europoje, o net ir tie, kurie teigia esantys persekiojami, tokį persekiojimą nurodo patyrę iš kaimynų ar giminių, sutuoktinio tėvų.
„Mes visą laiką klausiame, kokiu tikslu tu atvykai? Dažniausiai atsako – noriu geriau gyventi Europoje. Labai retas, kuris pasako, kad jį kažkas persekioja. Dažniausiai tie persekiojimai būna iš kaimynų, giminių, sutuoktinio tėvų. Dauguma tiesiog nori geriau gyventi Europoje, nes savo kilmės valstybėje jie neranda darbo, sako, kad ten negerbiamos žmogaus teisės.
Dar viena grupė sako: „Aš Baltarusijoje studijavau, neturėjau pinigų, mane išmetė iš universiteto ir iš bendrabučio, taip aš atsidūriau čia“. Neįtikina tokia istorija, kadangi ją vis pagražina, pakeičia kitomis detalėmis“, – atkreipė dėmesį Migracijos departamento vadovė.
E.Gudzinskaitė pažymėjo, kad prieglobstį Lietuvoje gaus tie migrantai, kurie įrodys, jog valstybėje, iš kurios jie pabėgo, tam tikra organizacija ar pati valstybė juos persekioja dėl jų veiklos, įsitikinimų, seksualinės orientacijos, priskyrimo tam tikrai grupei.
Į stovyklas vykstantys departamento darbuotojai taip pat informuoja migrantus apie pasiūlymą gauti 300 eurų ir grįžti namo. Ir nors, pasak Migracijos departamento vadovės, pasiūlymu susidomima, kol kas rimtai šią galimybę svarsto 15–20 žmonių.
„Žmonės labai praktiški ir tas 300 eurų pasiūlymas juos sudomina. Dabar tiesiog jie yra informuoti apie galimybę gauti tuos 300 eurų, mes po kurio laiko grįšime prie jau informuotų migrantų ir klausime, galbūt jie jau apsisprendė.
Sudarysime visas galimybes tiems, kurie apsispręs, kreiptis į mus ir gauti grįžimo pagalbą“, – apibendrino ji.
