Tikrino valdančiųjų kantrybę?
Teisininkas, teisės mokslų daktaras Remigijus Merkevičius portalui lrytas.lt aiškino, kad veiksmų, kurie įvyko vėlų antradienio vakarą, iš esmės buvo galima tikėtis.
„Man atrodo, kad, žiūrint į kitų šalių patirtį, į tai, kas vyksta kitose Europos šalyse, kas vyko ir Lietuvoje tam tikrais skaudžiais klausimais, matant visuomenėje tam tikrą pakilusią emociją, galima buvo prognozuoti, kad šis iš pradžių tarsi taikus susibūrimas taip pasibaigs“, – svarstė teisininkas.
Tam pritarė ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius, Konstitucijos ekspertas Vytautas Sinkevičius.
„Visa atmosfera, kuri buvo iki to protesto, rodė, kad tai nebus vien taikus pasišnekėjimas, kad bus imtasi kažkokių radikalių veiksmų. Tai jiems turėjo būti ruošiamasi“, – sakė profesorius.
Pasak jo, anksčiau vykusiais panašiais mitingais buvo bandoma pasižiūrėti, kiek valdžia tokius veiksmus gali toleruoti.
„Kai jie pamatė, kad valdžia elgiasi taip, kaip reikalauja Konstitucija, kad valdžia leidžia žmonėms reikšti savo nuomonę, buvo pabandyta tas ribas peržengti, ir tos ribos vakar buvo peržengtos.
Vietoje Konstitucinės teisės rinktis į taikius susirinkimus be ginklo, mes matėme tiesiog nusikaltimus. Stebina ir tai, jog kai kurie politikai sako, kad riaušės įvyko dėl to, kad valdžia nesugeba kalbėtis su riaušininkais.
Ne, riaušės įvyko tik dėl to, kad tie patys politikai skatino žmones elgtis radikaliai. Tai ir buvo pasinaudota minios instinktais“, – aiškino V.Sinkevičius.
Teisininkas R.Merkevičius teigė kol kas negalintis įvertinti, kokia atsakomybė gresia protesto organizatoriams, tačiau neabejoja, kad išprovokuotos riaušės tas bausmes sugriežtins.
„Bausmė priklauso nuo to, pagal kokį Baudžiamojo kodekso straipsnį bus kvalifikuotas vienoks ar kitoks elgesys. Bausmė priklauso nuo juridinės kvalifikacijos. Pirmas žingsnis yra išsiaiškinti, kaip yra kvalifikuojamas elgesys, kurį čia įžvelgia pareigūnai. Tada jau būtų galima kalbėti ir apie bausmę.
Apskritai už riaušes, jų organizavimą, už smurtinės kampanijos skatinimą Baudžiamasis įstatymas numato iki 5-erių metų laisvės atėmimo ir kitas alternatyvias bausmes“, – dėstė jis.
Teisininkas pridūrė, jog, taikiame proteste atsiradus šaunamiesiems ginklams ar sprogmenims, tokia kvalifikacija jau būtų kur kas griežtesnė. Būtent sprogmuo vėlų antradienio vakarą buvo paleistas į policijos pareigūnus.
„Jeigu šis elgesys būtų kvalifikuojamas kaip pasipriešinimas pareigūnui ar kitam viešąsias paslaugas teikiančiam žmogui, kuris bandė užkardyti šiuos neteisėtus veiksmus, tai šis pasipriešinimas būtų laikomas kvalifikuojančia aplinkybe – tai neabejotinai sunkina baudžiamąją atsakomybę“, – kalbėjo R.Merkevičius.
Mano, kad dalis parlamentarų nusipelnė apkaltos
Palaikymą protestuotojams išreiškė ir kai kurie Seimo nariai – pavyzdžiui, minioje pasirodę Petras Gražulis ar Mindaugas Puidokas. Antradienį dalis parlamentarų išrašė ir maždaug 70 leidimų, su kuriais mitingo dalyviai laisvai galėjo patekti į Seimo rūmus.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienio rytą pranešė, kad leidimų tvarka netrukus bus griežtinama, savo ruožtu V.Sinkevičius svarsto, kad toks parlamentarų elgesys galėtų būti vertas apkaltos.
„Prisiminkime Seimo nario priesaiką – jis prisiekė gerbti Konstituciją ir įstatymus, tarnauti demokratijai ir žmonių gerovei. Jeigu jis ragina apsupti Seimą, ragina nesilaikyti įstatyme numatyto 75 metrų atstumo nuo Seimo, tai jis aiškiai sulaužo duotą priesaiką.
Tai yra labai aiškus ir tvirtas pagrindas pradėti apkaltą. Jei asmuo ragina nepaklusti įstatymams, pareigūnų reikalavimams, tai jis daro nusikaltimą. Seimas gali spręsti imuniteto panaikino klausimą, gali duoti leidimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kaip ir visiems kitiems žmonėms“, – sakė jis.
Pasak MRU profesoriaus, šiuo metu viskas priklauso nuo teisėsaugos pareigūnų atliktų veiksmų – jeigu jie surinks pakankamai duomenų, kad dalis Seimo narių ragino nepaklusti pareigūnų reikalavimams, Generalinis prokuroras turėtų kreiptis į Seimą ir prašyti panaikinti Seimo nario neliečiamybę.
„Jeigu pats Seimas nesugeba susitvarkyti su leidimais ir leidžia Seime slankioti dešimtims nežinia, kiek agresyviai nusiteikusių žmonių prie parlamentarų durų, tai kas prisiims atsakomybę, jei Seimo narys bus sumuštas, jei bus nužudytas prie savo kabineto durų?
Juk dešimtys žmonių vaikščiojo visiškai laisvai Seimo koridoriuose. Čia yra apsileidimas, ir jis yra todėl, kad visada bandoma laviruoti, kad čia bus per griežta, kad mes turime dar pagalvoti. Veikti reikia taip, kad Seimas būtų saugus“, – kalbėjo profesorius.
Jis taip pat pridūrė, kad labiausiai iš besipiktinančių opozicijos politikų dabar norėtų išgirsti drausminimo žodžius, o ne kritiką valdantiesiems.
„Tegul jie išeina ir tiesiai pasako, kad prieš pareigūnus smurtauti negalima, apskritai prieš jokius asmenis smurtauti negalima. Tegul jie pasmerkia šituos riaušininkus, tegul nebando jų teisinti ir kaltinti kitų žmonių, nors patys yra prisidėję prie to, kad pareigūnai yra sužeisti“, – aiškino V.Sinkevičius.
Protestuotojai pažeidžia kitų žmonių teises
Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybė taip pat pranešė, jog atšaukia visus iki šios dienos suderintus leidimus viešiems renginiams. Nors savivaldybė birželį vykusiam trijų dienų protestui leidimo nesuteikė, mitingas vis tik įvyko. Teisininkas R.Merkevičius svarstė, jog tai veda link savotiško chaoso.
„Jeigu mes Lietuvoje turime tam tikrus įstatymus ir tvarkas, turime labai daug institucijų, kurios turėtų užtikrinti tų tvarkų laikymąsi, tai pati situacija skamba keistai – vieni eina ten, kur nori būti be jokių tvarkų, o kiti turi įgaliojimus ir nesugeba užtikrinti įstatymų laikymosi.
Tai čia toks visuotinės betvarkės jausmas, kuris Lietuvoje tikrai labai jaučiasi. Šis chaosas jau turėtų pasibaigti, kažkas turėtų už tai atsakyti“, – aiškino teisininkas.
V.Sinkevičius savo ruožtu teigė, kad negalima naudotis demokratija tam, kad ją neigtum.
„Kaip ten bebūtų, savivaldybė visiškai racionaliai ir protingai elgiasi, nes negalima toleruoti tokių renginių ir tokių įvykių, kurie nutiko.
Mes matėme pareigūnų kantrybę, mes matėme norą, kad žmonės išsivaikščiotų taikiai, kad nereikėtų naudoti jokių ašarinių dujų, ir mes matėme agresyvumą. Juk protestuojama ne prieš skiepus, o prieš kažkokius konkrečius sprendimus, prieš demokratiškai išrinktą Seimą. Jėga norima nuversti tautos atstovybę, kurią išrinko pati tauta.
Visos priemonės, kurios neleidžia kurstyti aistrų, yra visiškai priimtinos ir pateisinamos, bet Konstitucija yra visuomenės susitarimas. Visuomenė susitaria gyventi pagal tam tikras taisykles, ir tos taisyklės yra fundamentalios vertybės, kuriomis remiasi visos demokratinės valstybės“, – portalui lrytas.lt sakė MRU profesorius.
Pasak jo, niekas nesiginčija dėl žmogaus pasirinkimo skiepytis ar nesiskiepyti, tačiau problemų atsiranda tuomet, kai pažeidžiamos kitų žmonių teisės.
„Jeigu norite dirbti tam tikrą darbą, kontaktuoti su kitais žmonėmis, tai yra ir kitų žmonių teisės – teisė į saugumą, sveikatą, yra ir tokia nuostata, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata. Todėl natūralu, kad turi būti priimti įstatymai, kurie neleistų plisti užkrečiamoms ligoms.
Negalima sakyti, kad kaukių dėvėjimas arba draudimas apsilankyti tam tikrose vietose yra Konstitucinių teisių pažeidimas, nes taip yra užtikrinama visuomeniškai reikšminga vertybė – visuomenės ir kiekvieno žmogaus sveikata. Tie žmonės, kurie šaukia, kad yra pažeidžiamos jų teisės, pirmiausia patys pažeidžia kitų žmonių teisę būti saugiems“, – aiškino V.Sinkevičius.
Profesorius pridūrė, kad Konstitucija – ne fikcija ar išgalvotų tezių rinkinys, todėl žmonės jos turi tiek, kiek patys ją gerbia.
„Matome, kad yra žmonių, kurie mano, kad Konstitucija jiems suteikia teisę pulti pareigūnus, nepaklusti reikalavimams. Ne, Konstitucija tokios teisės nesuteikia. O tai, kas vyko vakar, yra nusikaltimai, kurie turi būti baudžiami“, – aiškino V.Sinkevičius.
