Parlamentas antradienį 80 balsų „už“, dviem parlamentarams buvus „prieš“ ir dviem susilaikius priėmė specialų Vyriausybės inicijuotą Fizinio barjero prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusija įrengimo įstatymą.
Jį pristatydama vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, jog tai, kad 30 metų nėra tvirtos, patikimos sienos su diktatoriaus valdoma Baltarusija, yra nesuprantama.
„Būtina įrengti tvirtą patikimą sieną su Baltarusija ir tai padaryti, kaip įmanoma greičiau“, – pabrėžė ministrė.
Pasak jos, priimtas įstatymas leistų tvoros statybą pasienyje sutrumpinti dvigubai.
Įstatymu numatytos viešųjų pirkimų, leidimų gavimo išlygos šiam projektui. Projekto užsakovas ar vykdytojas viešuosius pirkimus, skirtus projekto įgyvendinimui, galės atlikti ir sutartis sudaryti neskelbiamų derybų būdu.
Įgaliojimai priimti sprendimus dėl tvoros statybų, tokius kaip nustatomas projekto užsakovas ir vykdytojas, jų funkcijos, konkrečių darbų atlikimo vieta, darbų atlikimo terminai, finansavimo tvarka ir t. t. suteikiami Vyriausybei.
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau yra patvirtinusi, kad tvorą statyti pavesta būtų vienai valstybės energetikos grupės „Epso-G“ įmonių.
Siekiant stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį pasienyje su Baltarusija planuojama įrengti dvigubą užtvarą – nutiesti aštrios vielos „Concertina“ užtvarą ir pastatyti vielinę tvorą.
Pagal Valstybės sienos apsaugos siūlymą, 508 kilometrų pasienio ruože ketinama statyti keturių metrų aukščio metalinę pastiprintos vielos tvorą su Y formos viršūnėmis. Ant jų papildomai būtų montuojama pjaunanti viela „Concertina“.
VSAT skaičiavimu, minėtos tvoros pastatymas kainuotų apie 152 mln. eurų.
Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko per 4 tūkst. migrantų. Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis.
Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.
„Įstatymu siekiama sudaryti teisines, finansines ir organizacines sąlygas operatyviniam fizinio barjero įrengimui“, – teigė vidaus reikalų ministrė.
Projekte numatytos viešųjų pirkimų, leidimų gavimo išlygos šiam projektui. Jas labiausiai ir kritikavo opozicijos atstovai.
„Valstiečiai“ Dainius Gaižauskas ir Saulius Skvernelis klausė, kodėl neužtenka dabar galiojančių įstatymuose numatytų viešųjų pirkimų išimčių esant ekstremaliai situacijai.
„Turime įstatymus, kurie leidžia viešuosius pirkimus atlikti per vieną dieną“, – sakė D. Gaižauskas.
A.Bilotaitė atkreipė dėmesį, kad galiojančios išlygos numatytos ekstremalios situacijos metu.
„Jeigu situacija pasikeis ir nebebus ekstremalios situacijos, nebestatysime tvoros pasienyje?“ – savo ruožtu opozicijos atstovų klausė ministrė.
Socialdemokratas Algirdas Sysas teiravosi, kas garantuos šio projekto skaidrumą.
Pagal įstatymo projektą, fizinis barjeras turėtų būti įrengtas kiek įmanoma greičiau.
Opozicijos atstovai ragino į projektą įrašyti konkrečią datą ir konkrečią projektui reikalingą sumą.
Įgaliojimai priimti sprendimus dėl tvoros statybų, tokius kaip nustatomas projekto užsakovas ir vykdytojas, jų funkcijos, konkrečių darbų atlikimo vieta, darbų atlikimo terminai, finansavimo tvarka ir t. t. būtų suteikiami Vyriausybei.
Vidaus reikalų ministrė tikisi, kad tvorą su Baltarusija pavyks pastatyti per metus
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikisi, kad tvorą pasienyje su Baltarusija pavyks pastatyti per metus.
„Be fizinio barjero mes tikrai neturėsime efektyvios sienos apsaugos ir priėmus įstatymų projektus šį objektą, šį fizinį barjerą, būtų galima pastatyti per maksimaliai trumpą laiką, dvigubai greičiau, ir mes tikimės, kad tai pavyks padaryti per metus“, – antradienį žurnalistams Seime sakė A. Bilotaitė.
Vyriausybė antradienį Seimui ypatingos skubos tvarka teikia naują įstatymo projektą, susijusį su tvoros statybomis.
A. Bilotatė teigė, kad priimti siūlomas paketas leistų tvorą pastatyti greičiau, nes būtų supaprastintos pirkimų procedūros, tačiau garantavo, jog „maksimalus skaidrumas, viešumas, pateikiant visus duomenis, bus užtikrintas“.
„Fizinis barjeras šiandien yra būtinas Lietuvoje, mes puikiai suprantame, kad vadovaujantis visomis procedūromis, kurios šiandien nustatytos įstatymuose, mes to fizinio barjero neturėsime per maksimaliai trumpą laiką, o fizinio barjero šiandien reikia maksimaliai greitai“, – kalbėjo ministrė.
Seimui teikiamu projektų paketu sienos su Baltarusija statybos būtų pripažintos ypatingos valstybinės reikšmės projektu ir numatyta, kad fizinis barjeras turi būti įrengtas ne vėliau kaip 2022 metais.
Įgaliojimai priimti sprendimus dėl tvoros statybų, tokius kaip nustatomas projekto užsakovas ir vykdytojas, jų funkcijos, konkrečių darbų atlikimo vieta, darbų atlikimo terminai, finansavimo tvarka būtų suteikiami Vyriausybei.
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau yra patvirtinusi, kad tvorą statyti pavesta būtų vienai valstybės energetikos grupės „Epso-G“ įmonių.
Siekiant stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį pasienyje su Baltarusija planuojama įrengti dvigubą užtvarą – nutiesti aštrios vielos „Concertina“ užtvarą ir pastatyti vielinę tvorą.
Pagal Valstybės sienos apsaugos siūlymą, 508 kilometrų pasienio ruože ketinama statyti keturių metrų aukščio metalinę pastiprintos vielos tvorą su Y formos viršūnėmis. Ant jų papildomai būtų montuojama pjaunanti viela „Concertina“.
VSAT skaičiavimu, minėtos tvoros pastatymas kainuotų apie 152 mln. eurų.
Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko per 4 tūkst. migrantų. Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis.
Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.
I. Šimonytė: Vyriausybė užtikrins barjero pasienyje su Baltarusija statybų skaidrumą
Vyriausybė užtikrins fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybų skaidrumą, nepaisant būsimų biurokratinių atlaisvinimų, teigia premjerė Ingrida Šimonytė.
Pasak jos, įprastos viešųjų pirkimų procedūros prailgintų sienos statybas.
„Yra ypatingos aplinkybės, kuomet tradicinės procedūros gali užimti labai daug laiko. Neatmesčiau ir to, kad gali būti ir intereso tas procedūras griauti. Būtent tam, kad procedūros būtų skaidrios, yra įstatyme numatyta speciali komisija, kuri prižiūrėti tą projektą, yra pasiūlymų, kiek žinau, kad būtų reguliarus atsiskaitymas Seimui – tikrai, kam mes pritarsime“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjerė.
„Ir aš galiu garantuoti, kad Vyriausybė iš savo pusės užtikrins absoliučiai visą skaidrumą, koks yra būtinas tokiame projekte“, – pridūrė ji.
Vyriausybė antradienį Seimui ypatingos skubos tvarka teikia naują įstatymo projektą, susijusį su tvoros pasienyje statybomis.
Opoziciniai „valstiečiai“ antradienį pranešė nepalaikysiantys šio projekto „daug spragų, kurios mažina projekto skaidrumą“.
„Kaip tik manau, kad taip preziumuoti nėra tinkama, nes neskelbiamos derybos yra vienas iš pirkimo būdų, kuris visada yra Lietuvos įstatymuose, tai a priori teigti, kad pirkimo būdas, kuris yra įstatymo leidžiamas, yra neskaidrus, nežinau, tai kodėl jis yra įstatyme?“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Sienos projektas neeilinėje sesijoje antradienį bus svarstomas kartu su siūlymu suteikti daugiau įgaliojimų kariams ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja ir siekiama išvengti grėsmės visuomenės rimčiai.
Šis įstatymas inicijuotas siekiant suvaldyti migrantų krizę.
Pagal jį, kariai galėtų duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, persekioti ir sulaikyti šių nurodymų nevykdančius asmenis, taip pat įtariamus padarius nusikaltimą, sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius, asmenis, bagažą, panaudoti specialiąsias priemones.
Tokius įgaliojimus kariams suteiktų krašto apsaugos ministras, gavęs Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko motyvuotą rašytinį prašymą ir suderinęs su prezidentu.
Specialiosios teisės kariams galėtų būti suteikiamos ne ilgiau kaip trims mėnesiams, tačiau terminą būtų galima pratęsti.
Premjerė sako, kad pagrindinė kariuomenės užduotis, valdant migrantų krizę, yra padėti pasieniečiams, todėl kariuomenės pasitelkimas situacijos neeskaluoja.
„Mes manome, kad kariuomenė daro tai, ką ji turi daryti šiomis aplinkybėmis – ji padeda pasieniečiams vykdyti savo pareigas. Tai nėra karinės užduotys, tai yra užduotys taikos metu ir aš negaliu atsakyti už tą pusę, kuri yra, apgailestauju, bet sunkiai prognozuojama“, – sakė I. Šimonytė.
„Tačiau mūsų pozicija yra labai aiški – tai yra užduotys taikos metu ir pagrindinė kariuomenės užduotis, kas ir dabar šituose įstatymuose teikiama ir ką kariuomenė de facto daro, tai yra padėti pareigūnams atlikti savo funkcijas, kadangi pareigūnams darbo krūvis šiuo metu tenka didelis, natūralu, kad su tomis pajėgomis, kiek jų reguliariai yra, tiesiog išsiversti yra sudėtinga, todėl į pagalbą stoja kariuomenė“, – pridūrė ji.
Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko per 4 tūkst. migrantų.
Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis.
Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.
