Pasienyje su Baltarusija kasdien sulaikoma vis mažiau migrantų, šimtams geresnio gyvenimo ieškotojų tenka apsigręžti ir grįžti atgal. Bet grąžinti atvykėlius apsisprendusi Lietuva vaikšto plona riba: gina savo sienas, bet gali sulaukti nemalonumų ir net ieškinių dėl pažeistų prieglobsčio prašytojų teisių.
Naktį pasienyje praleidusiam Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėjui Vytautui Valentinavičiui kilo nemažai kausimų dėl migrantų, kurie tapo savotiškais dviejų valstybių įkaitais, teisių.
Feisbuke savo įspūdžius aprašęs V.Valentinavičius pasienyje praleistą laiką pavadino viena sudėtingiausių naktų savo gyvenime.
Moterį su vaiku nunešė
Į Lietuvos ir Baltarusijos pasienį jis atvyko ketvirtadienį 22 valandą. Tada Druskininkų užkardos ruože Baltarusijos pareigūnai leido signalines raketas į orą, o Lietuvos pareigūnus stebėjo iš bokštelio ir išsislapstę miške.
Apie 4 val. 15 min. atgal į Baltarusiją bandyta sugrąžinta apie 45 migrantų grupę. V.Valentinavičius teigė, kad atgal grąžinta grupė liko stovėti Baltarusijos pusėje ir šaukė prašydama pasigailėti, įleisti į Lietuvą – saugią ES šalį.
Pasienio pareigūnai į tai atsakė šūksniais: „Eikite į saugią šalį – Baltarusiją“ arba „Eikite šalin“, bet grupė net nepajudėjo iš vietos.
„Lietuvos link pajuda moteris su vaiku, jos neatbaido nė vienas pareigūnų šūksnis. Per radijo stotį girdžiu: „Atgrasyti, neįsileisti.“ Motina su vaiku nebijo net šuns, apsikabinusi vaiką prašo priimti į Lietuvą, pasigailėti.
Likusi grupės dalis maldauja priimti į Lietuvą šią šeimą. Moteris laiko rankoje lašinę – esą lašinama vaikui, tačiau priėję pareigūnai įsitikinę, kad tai melas, ir toliau vykdo vidaus reikalų ministrės sprendimą atgrasyti.
Moteris su vaiku nejuda, pareigūnai juos pakelia už parankių ir nuneša Baltarusijos link. Vaikas verkia. Grupė žmonių išsirikiuoja ir laukia. Klausia: „Kaip galime legaliai patekti į Lietuvą?“ Pareigūnai šaukia: „Eikit atgal“, – pasakojo V.Valentinavičius.
Pasienyje aidėjo šūviai
Jau pradėjus švisti kitoje vietoje sieną kirto 34 asmenų grupė, kurioje buvo 15 vaikų.
Bet sugrąžinti šių asmenų Lietuvos pasieniečiai negalėjo, nes pasigirdo Baltarusijos pasieniečių automatų šūviai į orą, Baltarusijos pasieniečiai išsirikiavo su šalmais, skydais, guminėmis lazdomis.
„Automatų šūviai į orą nenutyla, todėl negalėdami šios žmonių grupės grąžinti toje pačioje vietoje Lietuvos pareigūnai susodino juos į autobusiuką ir nuvežė prie kito sienos ženklo, kur jie buvo išlaipinti ir šūksniais „Eikite, eikite“ palydėti Baltarusijos link. Migrantai, lydimi pareigūnų ir karių šūksnių, lėtai judėjo Baltarusijos link“, – apie penktadienio nakties įvykius pasienyje dėstė V.Valentinavičius.
Rytą Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pranešė, kad į Lietuvą pateko tik du migrantai, daugiau nei šimtas apgręžta.
Gali sulaukti ieškinių
Apgręžti sieną neteisėtai kirtusius migrantus šią savaitę leido įsakymą pasirašiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Dėl to Lietuva iš ES valstybių kol kas jokios reakcijos nesulaukė, bet ramybė gali ilgai nesitęsti.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas Vytautas Isoda svarstė, kad Vakarų politikai patys turbūt neapsisprendžia, kaip reaguoti į Lietuvos veiksmus. „Vidaus reikalų ministrės įsakymas apgręžti migrantus prieštarauja ES vertybėms, bet Vakarų šalys supranta, kad galutinis migrantų kelionės tikslas nėra Lietuva“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo V.Isoda.
Jo teigimu, susidarė dviprasmiška situacija: „Lyg ir reikėtų pagrūmoti Lietuvai pirštu, kad nesusitvarko su šia krize, kita vertus, Lietuva tampa barjeru ir pagrindine kliūtimi migrantams pakliūti į Vakarus.“
V.Isoda įspėjo, kad Lietuva, kaip ir kadaise migrantų neįleidusi Vengrija, gali pralaimėti ne vieną bylą Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT) ir net sumokėti kompensacijas skundus pateikusiems migrantams: „Prieglobsčio prašymas tarptautinėje teisėje yra šventas dalykas, todėl jų apgręžimas atrodo nelabai skaniai.“
Padėti siūlo apsišaukėliai
A.Bilotaitės įsakymu prieglobsčio prašymus nuo šiol galima pateikti tik pasienio postuose, o ne neteisėtai kirtus sieną.
Lietuvos pareigūnai pastebėjo, kad net prieglobsčio prašymai būna labai atmestini, nes atvykėlių tikslas yra pabėgti iš stovyklų ir traukti toliau į Vakarus – Vokietiją, Prancūziją, Olandiją, Belgiją.
Nemažai sulaikytųjų pareigūnams tikino, kad šiose šalyse jau gyvena jų artimieji ar giminaičiai, todėl jie norintys juos susirasti.
Apsukruoliai tokią pagalbą siūlo už pinigus, o socialiniuose tinkluose atsirado net teisines paslaugas siūlančių apsišaukėlių advokatų.
Anglų kalba parašytame pasiūlyme migrantams nurodyti Stanislovo Tomo kontaktai, nors EŽTT išsiaiškino, kad jis yra apsimetėlis advokatas, ir visam laikui uždraudė bylose atstovauti ar kitaip padėti pareiškėjams.
Laimę bando ne kartą
Manoma, kad iki Lietuvos sienos nelegalus palydi patys Baltarusijos pareigūnai, o Vidaus reikalų ministerija šią savaitę išplatino ir galimą to įrodymą – dronu filmuotą vaizdo medžiagą, kurioje matyti, kaip būrį migrantų kurį laiką lydi Baltarusijos pasieniečių automobilis.
„Jei Baltarusijos pareigūnai padeda migrantams patekti į Lietuvą, jie tai daro neblogai slėpdami savo pagalbos pėdsakus. Prie Lietuvos sienos jie nepriartėja, kad nebūtų akistatos su Lietuvos pareigūnais“, – kalbėjo Karo akademijos docentas V.Isoda.
VSAT vadas Rustamas Liubajevas teigė, jog pareigūnai pastebėjo, kad kaimyninės šalies pasieniečiai bando atgrasyti neteisėtus migrantus grįžti į Baltarusiją.
Pasak VSAT vado, dalis apgręžtų migrantų grįžta ir vėl bando neteisėtai pereiti Lietuvos sieną: „Tie žmonės vėl buvo įtikinėjami neteisėtai atvykti į Lietuvos teritoriją ir pasinaudoti prieglobsčio suteikimo ir nagrinėjimo procedūra.“
Pareigūnai pastebėjo, kad apie naują tvarką sužinoję kai kurie svetimšaliai nesitraukia iš pasienio zonos, – miega sugulę žolėje arba paslapčiomis stebi Lietuvos pasieniečius.
Nurodė saugoti sieną
Lietuvos sprendimas grąžinti migrantus įsiutino ir Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką. Susikvietęs už šalies saugumą atsakingus ministrus ir teisėsaugos institucijų vadovus jis nurodė sustiprinti valstybės sienos apsaugą ir užkirsti kelią pažeidimams.
„Nuo šiol nė viena koja neįžengs į Baltarusiją iš kaimynų pusės – nei iš Pietų, nei iš Vakarų“, – griežtai pareiškė diktatorius.
Žinia apie mirtį – abejotina
V.Isoda neatmetė, kad situacija pasienyje gali įkaisti, jei Lietuva nuspręs pasitelkti kariuomenę. Jo nuomone, Baltarusija gali specialiai provokuoti kariškius.
Kol kas kariaujama žodžiais: Baltarusijos žiniasklaida jau paskelbė ne vieną liūdną į Lietuvą traukusio migranto istoriją.
Daugiausia tarptautinio dėmesio sulaukė Lietuvos pasienyje antradienį esą mirusio irakiečio istorija. A.Lukašenka nurodė ištirti užsieniečio mirties aplinkybes.
Baltarusijos prezidentas pažadėjo, jog bus surasti to vyro artimieji ir jiems bus išduotos Baltarusijos vizos, kad jie galėtų atvykti parsigabenti kūno.
Šiai istorijai pasiekus Iraką šios šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovas Ahmedas al-Sahhafas paragino tautiečius netapti prekybos žmonėmis taikiniais.
Jo teigimu, ambasada Maskvoje atidžiai seka Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje mirusio Irako piliečio istoriją.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikino, kad šios informacijos neįmanoma patikrinti, nes nė viena valstybės institucija nėra gavusi jokių oficialių žinių.
Mėgsta vaidinti ligonius
Apie Lietuvos pareigūnų neva panaudotą jėgą buvo išplatintas ne vienas pranešimas. Antradienį Lietuva esą apgręžė apie 40 kūno sužalojimų patyrusių migrantų, įskaitant moteris ir vaikus.
Kitą dieną pranešta apie Lietuvos pasieniečių iki sienos palydėtą vyrą, kuris pasijuto blogai. „Netrukus atvyko greitosios pagalbos automobilis. Kai tai įvyko, žmonės, dėvintys Lietuvos karines uniformas, paliko teritoriją, palikdami imigrantus, o užsienietis, kuris jautėsi blogai, įžengė į Baltarusiją, gavo pirmąją pagalbą ir buvo nuvežtas į ligoninę“, – teigiama Baltarusijos pasieniečių pranešime.
Greitąją medicinos pagalbą dažnai tenka kviesti ir į migrantų stovyklavietes. Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas Ričardas Pocius suskaičiavo, kad vien antradienio naktį greitoji buvo kviesta 5 kartus: „Jie neretai alpsta, bet kai tik atvažiuoja greitoji pagalba, paprastai iškart atsigauna. Pasilinksminti reikia, bet buvo vienas kitas atvejis, kai jiems tikrai buvo blogai.“
Pareigūnai yra pasakoję, kad kviesti greitąją pagalbą migrantai prašė net dėl uodo įkandimo.
Pareigūnų teigimu, atvykėliai iš Azijos ir Afrikos šalių nuolatos skundžiasi, kad vakarais šalta, o pajutę, jog lietus sunkiasi per palapines, ima maištauti.
Prašo maisto iš restoranų
Laikinąsias migrantų gyvenvietes saugantys pareigūnai stengiasi nepildyti visų atvykėlių prašymų. Jų būna įvairių, ypač dėl maisto. Pinigų turintys užsieniečiai prašė leidimo užsisakyti maisto iš restoranų. Kad jie galėtų įsigyti pageidaujamų produktų, į kai kurias stovyklavietes atvažiuoja mobiliosios parduotuvės.
Druskininkų pasienio užkardos vadas Andrius Beloručkinas „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad dauguma migrantų neatvyksta tuščiomis kišenėmis.
Tai išduoda nemažai kainuojantys jų mobilieji telefonai, bet juos paima pareigūnai. Mėnesį su migrantais bendraujantis užkardos vadas išsiaiškino, kad jie per agentūras perka turistines keliones į Minską.
Ten kelias dienas praleidžia viešbučiuose, lankosi prekybos centruose, restoranuose, po to taksi arba nelegalių pagalbininkų automobiliais važiuoja Lietuvos sienos link. Jie paprastai išlaipinami likus maždaug penkiems kilometrams iki sienos.
A.Beloručkinas pasakojo, jog dalis užsieniečių jau norėtų grįžti namo, o kiti tiki, kad paklius į Vakarų Europą arba gaus laikiną prieglobstį Lietuvoje.
Vienas migrantas užkardos vadui sakė norintis Lietuvoje dirbti elektriku, nes esą turi šią specialybę. Kito kuprinėje pareigūnai rado gerus futbolininko batelius. Jis tvirtino Afrikoje žaidęs futbolą ir tikėjosi rasti komandą Lietuvoje.
Skrydžiai iš Irako atšaukti savaitei
Irako oro linijos „Iraqi Airways“ paskelbė savaitei stabdančios skrydžius į Minską. Keleiviams pateiktame pranešime teigiama, kad skrydžiai į Baltarusijos sostinę atšaukiami savaitei nuo rugpjūčio 5 dienos.
Stabdyti skrydžius į Minską ir užkirsti kelią nelegaliai migracijai Iraką ragino ES politikai.
Remiantis Minsko oro uosto ir „Iraqi Airways“ interneto svetainėse pateikta informacija, keleivinius skrydžius Irako oro linijos artimiausiu metu ketino vykdyti ne tik iš Bagdado, bet ir dar trijų miestų – al Basros, Arbilio ir as Suleimanijos.
Penktadienį uždarame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Biudžeto ir finansų komitetų posėdyje buvo pristatyti projektai dėl tvoros statybos pasienyje su Baltarusija.
Šiems projektams jau pritarė Vyriausybė, juos numatyta pateikti per neeilinę Seimo sesiją kitą savaitę. Vyriausybė prašo projektus svarstyti ypatingos skubos tvarka.
Projekte nurodyta, kad fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija turėtų būti įrengtas ne vėliau kaip 2022 metais.
Premjerė I.Šimonytė yra sakiusi, kad tvorą statyti būtų pavesta vienai valstybės energetikos grupės „Epso-G“ įmonių.
Pasienyje su Baltarusija planuojama įrengti dvigubą užtvarą – nutiesti aštrios vielos užtvarą, koncertiną, ir pastatyti vielinę tvorą.
VSAT siūlymu 508 kilometrų pasienio ruože ketinama statyti keturių metrų aukščio metalinę pastiprintos vielos tvorą su Y formos viršūnėmis. Ant jų papildomai būtų montuojama pjaunanti viela.
VSAT skaičiavimu, minėtos tvoros pastatymas kainuotų apie 152 mln. eurų.
Lietuva su Baltarusija turi 670 km sienos.
