Galime prisiminti prezidentės D.Grybauskaitės vizitą, kiek Seimo narių ir įvairaus plauko politikų mušėsi į krūtinę, kad vietoj garsiojo Zuikių gatvės vamzdžio atsiras pėstiesiems, o gal ir automobiliams skirtas tunelis, kuriuo Aukštųjų Panerių gyventojai galės patogiai pasiekti miestą.
Reportažai apie tai, kaip moksleiviai su gėlėmis rankose Rugsėjo 1-ąją vamzdžiu po geležinkeliu keliauja į mokyklą, rengiami jau devynerius metus.
Bet ir šią Rugsėjo 1-ąją, ir, tikėtina, 2022-ųjų mokslo metų pradžioje dar bus galima virkauti dėl to paties.
Kodėl? Pasiteisinimas yra: nors tikėtasi projektui gauti Europos Sąjungos finansavimą, Vyriausybės sprendimas tokią galimybę nubraukė. O savivaldybė jam įgyvendinti 1,7 mln. eurų neturi.
Vilniaus valdžia daug kalba apie darnų judumą, apie pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo plėtrą. Pažvelkime, kas vyksta Riešėje, kur atliekami kelio Bendoriai–Kalinas ir tilto rekonstrukcijos darbai.
Atrodytų, kad viskas puiku. Gyvenvietės, kuriose daug naujakurių, sulauks ne tik naujo asfalto, bet ir pėsčiųjų, dviračių takų. Tačiau jie nutrūks ties Vilniaus miesto riba.
Dviračiu pasiekti sostinę nei Bendorių, nei Riešės gyventojai negalės kaip ir anksčiau.
Ir vėl yra pasiteisinimas. Pasirodo, Lietuvos automobilių kelių direkcija Vilniaus savivaldybei iš anksto nepranešė apie būsimus darbus. Tad, naujakuriai, pėsčiųjų ir dviračių takų į Vilnių nelaukite. Keliaukite sostinėn nuosavais automobiliais arba laukite tik vieną ar du kartus per valandą važiuojančio miesto autobuso.
Tarandės gyventojai jau rengė protesto akcijas dėl pavojingo apsisukimo į gyvenvietę kelyje Vilnius–Panevėžys. Jiems nuraminti buvo pažadėta šįmet pradėti tunelio statybą.
Gerai, jei prasidėtų. Bet ir skelbiama darbų trukmė nedžiugina – ketveri metai.
Taigi artėjant 2030-iesiems į Tarandę gal ir bus galima nuvykti tuneliu.
Tiesa, yra pasiteisinimas. O jis toks: nespartus šešių sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procesas.
Šių sklypų reikia jungiamajam keliui.
Sostinės pakraštyje esančių Kazbėjų, Daniliškių gyventojams geriau. Jie bent gali griebtis nepaklusnumo akcijų. Tai jie ir daro.
Kai Kazbėjų tiltas ėmė griūti, pirmiausia vietos žmonės pasipriešino planams jį išmontuoti.
2018-aisiais prie tilto atskubėjęs meras R.Šimašius su komanda nusileido: gerai jau, tiltą rekonstruosime.
Ir pasirodo, kad gyventojai buvo teisūs: tiltas buvo įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Savivaldybė prie tilto įrengė draudžiančius automobiliais važiuoti kelio ženklus, apstatė sunkiais gelžbetoniniais blokais, tačiau jie vis išstumdomi ir automobiliai kaip riedėjo, taip ir rieda tiltu.
O ką daryti, jeigu aplink – kelių kilometrų lankstas? Juk miesto pakraštyje gyvena ne patys turtingiausi vilniečiai.
Praėjusiais metais turėjo prasidėti Kazbėjų tilto tvarkybos projekto įgyvendinimas. Nereikia nė dviejų kartų, kad atspėtumėte, ar jis prasidėjo.
Koks šį kartą pasiteisinimas? Kad Lietuvos automobilių kelių direkcija neskyrė lėšų avarinių susisiekimo komunikacijų remontui, nes neparengtas techninis projektas.
Kada prasidės darbai? Gal kitąmet, gal 2023-iaisiais.
Kai valdžia giriasi, kiek kilometrų suremontavo miesto gatvių, kiek nutiesė pėsčiųjų ir dviračių takų, Vilniaus pakraščiuose tyla.
Tad gal šių vietovių gyventojai ir pajamų mokesčio galėtų nemokėti, jei už lėšas, surinktas į sostinės iždą, jie nieko negauna?
