Vyriausybės bei prezidento komunikacijos spragas ir dialogą su visuomene „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ aptarė viešųjų ryšių ekspertai Arijus Katauskas ir Linas Kontrimas.
Neatsakinga retorika įaudrino visuomenę
L.Kontrimas pastebėjo, kad šiandien, dabartinių krizių akivaizdoje, problema jau tampa ne tik komunikuoti nemokanti valdžia, bet ir pervargusi žiniasklaida.
„Ji pervargusi nuo įvairiausių transformacijų, temų stygiaus, kaštų nesuvaldymo ir resursų seklumo. <...> Tai, kokioje situacijoje mes dabar esame atsidūrę, nėra vienkartinis momentas. <...> Kažkada reikia įjungti „stop“ ir nebetransliuoti tų politikų, kurie tuščiai virpina orą, lygioje vietoje kuria susitikimus ir įvykius, kurie neduoda jokių pasekmių“, – aiškino specialistas.
A.Katauskas svarstė, kad dėl migrantų kilęs žmonių pasipiktinimas yra visiškai natūralus, nes pasirinkta retorika yra tiesiog netinkama.
„Kai mes kalbame apie krizę ir tai, kaip ji parodoma viešojoje erdvėje, čia yra du skirtingi dalykai. Žiūrint į komunikaciją, visgi reikėtų prisiimti šiek tiek atsakomybės ir patiems, o ne viską sukelti valdžiai. <...> Kai mes pradedame vartoti tam tikrus žodžius, pavyzdžiui, karas ar hibridinės atakos, kurie įjungia visai kitokias emocijas pačioje visuomenėje, mes negalime tikėtis kitokios reakcijos“, – kalbėjo viešųjų ryšių specialistas.
Jo teigimu, visuomenės reakcija yra tam tikrų pasisakymų, neatsakingų žinučių siuntimo rezultatas.
„Bet ar tai yra visiškai blogai – manau, kad ne, jeigu su šiuo dalyku susitvarkysime, išeisime stipresni, suvokdami, kas yra komunikacija ir kokią galią ji turi. Jeigu kovidas nepadės mūsų valdžiai suprasti komunikacijos svarbos, gal ši situacija su migrantais padės labiau“, – svarstė A.Katauskas.
Komunikacijos eksperto manymu, šiuo metu turime vieną labai klasikinį iššūkį – per didelį informacinės erdvės plotą.
„Poreikis informacijai yra didžiulis, valdžia nesugeba užpildyti to eterio tiek, kiek reikia, ir ta viešoji erdvė užsipildo kitais kanalais, kitais žmonėmis. Šitoje vietoje nereikėtų sukurti labai didelės krizės įvaizdžio – mes kalbame apie informacijos trūkumą.
Kitas dalykas – jeigu tu nori susikalbėti su žmogumi, tu turi prieiti prie žmogaus ir su juo kalbėti. Jeigu tikiesi susikalbėti tik per žiniasklaidą ir kitus masinius kanalus, to nebus. Kol valdžia nepradės eiti tiesiai pas žmones ir kalbėti tol, kol įtikinsi, arba identifikuosi tuos, kurių negali įtikinti ir pateiksi kitokią informaciją, tol mes matysime tą pačią situaciją“, – kalbėjo A.Katauskas.
Pasak jo, socialiniuose tinkluose matomi ryškūs veikėjai, nuomonės lyderiai, kurie taip pat kursto neapykantą.
„Jie gali pasinaudoti valdžios neveiksnumu arba informacijos trūkumu tam, kad surinktų daugiau savo sekėjų. Žmonės bet kuriame miestelyje visada turės į ką atsiremti labiau, nei į oficialią, tikrą informaciją iš valstybės. Tai kito būdo, kaip tik eiti ir kalbėtis, nėra“, – pabrėžė specialistas.
L.Kontrimas savo ruožtu pridūrė, kad valdantieji šiai krizei yra tiesiog nepasiruošę.
„Krizė visur yra ta pati, ji turi tą pačią logiką: išvakares, kai yra nuojauta, kad kažkas gali nutikti; tada yra greitai metamos pajėgos įvertinti, kas atsitiko, bet prieš tai normalios institucijos jau būna paruošusios komandą, kuri iš karto perima ne tik komunikacijos transliaciją, bet vyksta į vietą, kur 24 valandas užtikrina ne tik vadybą, bet ir žinių sklaidą.
Ir taip yra visur, bet pasižiūrėkime, ką daro mūsų valdžios: jos ne tik išvakarių nesuvokia, bet jos neįvykdo nei a, nei b, nei c plano“, – sakė L.Kontrimas.
Kalbėdamas apie valdžios bendravimą su žmonėmis jis prisiminė ir 2008-aisiais šalį sukausčiusią krizę.
„Dar viena pastaba – kas čia yra atsitikę, ar tai yra kažkokia Tėvynės sąjungos komunikacijos mokykla? Kubiliui tapus premjeru per krizę 2008-2012 metais, ką jie pirmiausiai padarė? Į sunerimusius žmones pradėjo šaudyti guminėmis kulkomis ir gavo akmenį į Seimo langus.
Prisiminkime, kiek tada išėjo pakalbėti su žmonėmis ir kiek politikai atvirai kalbėjo su žiniasklaida? Pasislepė beveik visi. <...> Nesakau, kad tai yra vienos partijos problema, bet partijos iš principo yra praradusios gebėjimą eiti į tiesioginį ryšį, jos yra labiau orientuotos į performansą, kas yra labai pigu, patogu, ir kartais to užtenka.
Bet kad to užtenka, esame patys kalti, kaip rinkėjai ir kaip visuomenė“, – pastebėjo ekspertas.
A.Katauskas antrino, kad kalbėti su visuomene apie migrantų krizę yra vėluojama, bet dar nėra per vėlu. Jis pažymėjo, kad tą reikėtų daryti nuolat.
„Pagrindinė problema yra ne tada, kai pamatome, kad visuomenė reaguoja netinkamai arba proceso nesupranta – problema yra tada, kai yra numojama ranka ir sakoma, kad mes čia jau nebesusikalbėsime, ir priešiškai nusiteikusią visuomenės dalį palikti virti savo sultyse.
Tai yra būdas, kaip užsiprogramuoti sau nebūtinai riaušes, bet akmenis į langus tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.
Svarbiausias dalykas, kuris yra akivaizdus tiek koronaviruso atveju, tiek migrantų krizės atveju, tai manoma, kad su visuomene reikia kalbėtis kaip su vientisu lydiniu. Iš tikrųjų ten yra daugybė tikslinių auditorijų, daugybė žmonių su labai skirtingais interesais, supratimais ir žinojimais.
Kol mes naudosime priemones, kurios skirtos masinei komunikacijai ir galvosime, kad tai yra vienas lydinys, tol mes negausime tiesioginio, tikrojo kontakto“, – aiškino A.Katauskas.
Įvertino G.Nausėdos vaidmenį
Komunikacijos ekspertas kritikos pažėrė ir šalies vadovui. Pasak A.Katausko, prezidento komunikacija yra vėluojanti, o transliuojamos žinutės dažnai skiriasi.
„Priežastys, kodėl prezidentas vienaip ar kitaip kalba, dažnai yra neaiškios. Jei žiūrėtumėme į koronavirusą ir vakcinacijos prgoramą, prezidentas visuomenę paragino skiepytis visai neseniai, nors pats buvo iškėlęs tikslą dėl 70 procentų pasiskiepijusių.
Man kartais atrodo, kad politikai, kurie buvo išrinkti spręsti tokias problemas, nepasirenka savo krypties, o pritaria toms nuomonėms, kurios garsiau rėkia.
Realiai mes rinkome prezidentą tikrai ne kriziniam laikotarpiui, mes jį rinkome ramybės laikotarpiui. <...> Dabar, kai pamatėme, su kokiomis problemomis galime susidurti, mes negalime reikalauti iš prezidento, kad jis staiga pasikeistų ir pasidarytų visiškai kitoks“, – kalbėjo A.Katauskas.
Jis įsitikinęs, kad, jeigu prezidento rinkimai būtų vykę krizinės situacijos metu, jų rezultatai būtų kitokie.
„Ir žinutės būtų buvusios visai kitokios, ir pasitikėjimas, kurio mes reikalautumėme iš valstybės vadovo, būtų visiškai kitoks.
Nemanau, kad ta retorika, kuri buvo naudojama prezidento rinkimuose nors kokiu nors kampu būtų galėjusi sužaisti, kai kasdien serga po 400 žmonių, žmonės miršta, ateiti ir pasakyti, kad susodinsiu visus prie vieno stalo tikrai neužtektų“, – sakė viešųjų ryšių specialistas.
Tačiau L.Kontrimas tam nepritarė ir teigė, kad kai kuriomis temomis G.Nausėda yra visa galva aukščiau.
„Mes privalome maksimaliai išlikti objektyvūs. Jei pasižiūrėtumėme į politikų komunikaciją, prezidentas neišsiskiria jokia negatyvia komunikacija, lyginant su kitais aktyviais politikais. Jis netgi stengiasi įvesti tam tikras linijas.
Kitas dalykas, kad prezidentas vienas pirmųjų skiepijosi ir kvietė nenumoti ranka. Tiek, kiek jis galėjo, tiek jis, matyt, bandė prisidėti. Reikalas tas, kad šios valdžios nesišneka, nebendrauja, o kur priežastis – mums kol kas niekas nepaaiškina“, – kalbėjo L.Kontrimas.
Jis svarstė, jog ši krizė gali į politinę areną atvesti ir naujų judėjimų, tačiau svarbu į juos žiūrėti atidžiai.
„Viskas yra gerai, kad dabartinė valdžia bijo naujų judėjimų. Blogiau yra tai, kad mes neidentifikuojame su tais judėjimais ateinančio negatyvaius gaivalo. Čirškinant padus valdžiai, mes tikrai turėsime kokybiškesnę politiką.
Tik mes dabar privalome būti labai budrūs, nes valdantieji visaip bandys gesinti naujas jėgas, bet reikia žiūrėti, kad su tomis jėgomis neprasprūstų ir akivaizdžiai prieš valstybę veikti pasirengę žmonės“, – sakė viešųjų ryšių specialistas.
