Statyti tvorą ties Baltarusijos siena dar 2013 metais pasiūlęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius buvo tapęs pajuokos objektu.
J.Miliaus portretus piešė karikatūristai, negailėdami aštrių žodžių jo idėją kritikavo apžvalgininkai.
Tąkart tvora turėjo apsaugoti nuo kiaulių marą platinančių šernų. Dabar ji sustabdytų iš Baltarusijos plūstančius migrantus, o Vyriausybei nebereikėtų sukti galvos, kur gauti medžiagų ir daug kartų pabrangusiai jos statybai reikalingų milijonų.
Šiuo metu įvairiose Europos šalyse konsultacijas teikiančiam 64 metų J.Miliui gaila ne tik sužlugdytos iniciatyvos, bet ir valstybės taškomų pinigų.
– Kodėl tuomet taip tvirtai tikinote, kad tokia tvora reikalinga? – „Lietuvos rytas“ paklausė J.Miliaus.
– Kai Baltarusijoje buvo nustatytas pirmasis afrikinio kiaulių maro židinys, o užkratas pasiekė Lietuvą, neturėjome jokios patirties.
Situacija buvo panaši, kaip praėjusiais metais, nustačius pirmuosius COVID-19 atvejus.
Jau tuomet supratau, kad Lietuvos laukia milžiniški nuostoliai. Kiauliena tuo metu buvo eksportuojama į 150 valstybių.
Tada pasakiau, kad vienintelis vaistas nuo šių problemų – tvora su Baltarusija.
– Kaip reaguota į jūsų pasiūlymą?
– Tuo metu satyrikai mane piešė ant tvoros, o Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pareiškė pastatysiąs tris kartus aukštesnę tvorą.
Tai nebuvo nepagrįstas sumanymas. Šią idėją pristačiau ir Seimui, ir Vyriausybei, kalbėjau su Latvijos ir Estijos kolegomis.
Tačiau tuometis premjeras Algirdas Butkevičius buvo bestuburis, todėl palaikymo iš Vyriausybės nesulaukiau.
Tuomet į siūlymą statyti tvorą skeptiškai žiūrėjo ir Europos Komisija (EK), tačiau ją būtume galėję įtikinti – pinigų tvorai būtumėme gavę.
Tai būtų didžiulis projektas – reikėjo nutiesti apie 700 kilometrų. Tuomet tai būtų kainavę apie 12 milijonų eurų.
Istorija parodė, kad kiaulių marui patekus į Europos Sąjungą, išleista dešimtis ar šimtą kartų daugiau lėšų.
Palyginti su tuo, kiek buvo išleista kiaulėms naikinti, eksportui stabdyti ir kovai su šia liga, išlaidos tvorai būtų tik menkniekis.
Tuomet, kai kiaulių maras atėjo į Lietuvą, aš daug kalbėjau Vyriausybės ir Seimo posėdžiuose, bet nieko neįkalbėjau statyti tvoros. Buvo akivaizdu, kad maras plito tik per šernus, kurie judėjo per visą Europą.
– Kaip nuo šio užkrato saugojosi kitos valstybės?
– Aštuonios Europos valstybės tuomet viena nuo kitos atsitvėrė aukštomis tvoromis. Danija, Vokietija, Čekija, Slovakija, Vengrija ir kitos šalys pasistatė didžiules, tvirtas tvoras, kad šernai pro jas nepralįstų, ir nuo kiaulių maro apsisaugojo.
Dabar galime tiktai skaičiuoti, kiek tuo metu būtumėme išlošę. Pirmiausia būtumėme apsisaugoję nuo afrikinio kiaulių marą, o dabar – išsprendę migrantų problemą.
– Ar tuomet nuo šernų turėjusi apsaugoti tvora turėjo būti tokia aukšta, kad dabar sulaikytų migrantus?
– Net jei ji būtų buvusi neaukšta, dviejų metrų, dabar būtų likę tiktai ant jos viršaus sumontuoti spygliuotą vielą.
Tai būtų maždaug dviejų savaičių darbas.
Netgi neabejoju, jog jeigu būtume gavę finansavimą, tvorą būtume statę tvirtą ir gerą. Jeigu šernas pro ją neprasikastų, neprasikastų ir migrantas.
Keisčiausia tai, kad tuomet Vyriausybės posėdyje prieš šią tvorą labiausiai šiaušėsi Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovai.
Ko tik aš neišgirdau – kad bus sutrikdytas žvėrių judėjimas, kad šernai prasiraus ir vis tiek perbėgs į Lietuvą. Pristatydamas šį projektą mačiau, kad dalis ministrų tiesiog snaudė.
Dabar Baltarusija vadinama teroristine valstybe, visi siūlo nuo jos atsitverti, tačiau tuo manęs niekas nepalaikė, buvau visiškai vienas.
Jeigu tuo metu politikai būtų logiškai mąstę, būtume ir pinigų sutaupę, ir daugiau pasiekę, tačiau to mąstymo Lietuvoje vis pritrūksta.
Turėjome tokią puikią progą prisidengdami afrikiniu kiaulių maru pasirūpinti valstybės saugumu. Dabar išlindo daug saugumo specialistų, bet reikia pripažinti – geriausia proga nepasinaudojome.
– Apmaudu dėl to?
– Pas mus labai mėgstama pulti žmones už iniciatyvą. Jei premjerai nieko nedaro, niekam ir neužkliūva. Savo neveikimu jie padaro daug blogo, bet už tai niekas jų nebaudžia.
Jeigu kartu su japonais ar patys vieni Lietuvoje būtume pasistatę elektrinę, nebūtų atsiradę Astravo atominės elektrinės. Tačiau pasirodo, kad geriausia – nieko nedaryti.
– Kaip tuo metu į jūsų planus statyti tvorą reagavo kaimyninės valstybės?
– To meto spaudoje pasirodė Baltarusijos diktatoriaus A.Lukašenkos žodžiai, jog jeigu Lietuva statys tvorą, jie statysią tris kartus aukštesnę. Tuo metu jis atrodė įsižeidęs.
Latvijos, Estijos ir Lenkijos kolegos man pritarė, bet tam reikėjo politinio palaikymo.
Lietuvoje visi juokėsi iš manęs, tokios pat reakcijos savo šalyje sulaukė ir iš mūsų susitikimo grįžęs Latvijos atstovas.
EK tikrai būtų davusi pinigų, jei būtume įrodę, kad mums tikrai tos tvoros reikia. Bet jos reikėjo tik J.Miliui.
Kai kiaulių maras tik pradėjo plisti, Alytaus rajone buvome aptvėrę vieną miškelį.
Kai kurie politikai mane puolė ir už jį, rėkė, kad tai – pinigų plovimas, galiausiai dalį tos tvoros kažkas pavogė.
Buvo visko, bet gyvenimas parodė, kad gyvenant šalia neprognozuojamų kaimynų, tvora reikalinga.
Gaila, kad per trisdešimt metų nesugebėjome jos pastatyti.
D.Grybauskaitės raginimai – pavėluoti
Atsibudo ir buvusi šalies prezidentė D.Grybauskaitė, kuri 2013 metais, kai buvo Lietuvos vadovė, irgi nepalaikė J.Miliaus raginimo atsitverti nuo Baltarusijos.
Antradienį ji pareiškė, kad būtina skubiai statyti fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija ir nebijoti didesnių išlaidų: „Skubus fizinio barjero statymas. 24 val. per parą 7 d. per savaitę ir nebijoti didesnių išlaidų. Jei reikia, koreguoti viešųjų pirkimų įstatymus ir procedūras.) Būtina keisti viešųjų pirkimų įstatymą ir nebijoti „auksinės tvoros“ kaltinimų, nes dabar kyla egzistencinis valstybės saugumo iššūkis.“
Bėglius apgręžė prie valstybės sienos
Vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė pirmadienį pasirašė įsakymą, kuriuo leido pasieniečiams apgręžti į Lietuvą vykstančius neteisėtus migrantus ir nukreipti juos į pasienio punktus ar diplomatines atstovybes.
Jau pirmąją dieną į Lietuvą nebuvo įleista apie 180 neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Daugiausia jų įkliuvo Varėnos apylinkėse. Antradienį sieną kirto tik 35 migrantai. Teigiama, jog dauguma bandžiusiųjų tai padaryti buvo sugrąžinti.
Nors ministrės įsakymas leidžia valstybės sieną saugantiems pareigūnams naudoti psichinę ir fizinę prievartą prieš neteisėtus migrantus, kol kas to neprireikė.
Policijos ir kitų tarnybų pajėgų pirmadienio popietę prireikė Rūdninkų poligone įrengtoje migrantų stovykloje.
Neramumai kilo dėl nuo lietaus sudrėkusių palapinių. Dalis jų deformavosi, šiek tiek sukrito, todėl reikėjo išeiti ir nupurtyti vandenį. Tuo nepatenkinti migrantai ėmė reikalauti apgyvendinti juos nameliuose, reikalavo susitikimo su Vyriausybės atstovais.
Maištaujančius migrantus pareigūnai malšino ašarinėmis dujomis. Kai kuriems jų prireikė medikų pagalbos.
Kasdien daugiau nei po šimtą migrantų sulaikančiai VSAT jau pradėjo trūkti pajėgų, todėl gyventojai po trumpų kursų raginami tapti pasieniečiais. Teigiama, jog darbo stažo neturintys naujieji pareigūnai galėtų uždirbti apie 800 eurų, atskaičius mokesčius.
Tapti pasieniečiais kviečiami aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą turintys nepriekaištingos reputacijos asmenys, kurie mokymų metu bus aprūpinami uniforma, nemokamai apgyvendinami bendrabutyje, gaus stipendiją.
Dėl migrantų krizės Seimas ketina rugpjūčio 10 dieną šaukti neeilinę sesiją.
Visą sesiją planuojama skirti tik su migracija susijusiems reikalams – tvoros statyboms Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, didesnių įgaliojimų suteikimui kariuomenei.
Vyriausybė ketina teikti įstatymo pataisas, išplečiančias kariuomenės įgaliojimus prie valstybės sienos. Tokių pataisų teigė laukiantis ir prezidentas G.Nausėda.
Antradienį jis buvo susitikęs su kariuomenės vadu V.Rupšiu ir krašto apsaugos ministru A.Anušausku. Prezidentui buvo pristatyti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir Karo tarnybos įstatymo bei Karinės jėgos panaudojimo statuto pakeitimai, kuriais kariams būtų suteikta daugiau įgaliojimų stabdant neteisėtą migraciją.
G.Nausėda pažymėjo, kad Lietuvos kariai jau kurį laiką yra įsitraukę į darbus, susijusius su neteisėtų migrantų stabdymu, jų apgyvendinimu, bet, prezidento nuomone, kariams reikėtų suteikti dar daugiau įgaliojimų.
Į neeilinę sesiją dėl migrantų Seimas rinksis antrą kartą – parlamentarai dėl to jau buvo susirinkę liepos viduryje. Tuomet ypatingos skubos tvarka priimtos pataisos, susiaurinusios neteisėtų migrantų teises siekiant greičiau išnagrinėti jų prieglobsčio prašymus.
