„Jeigu kalbame apie nepaprastąją padėtį, galbūt į tą situaciją pažvelgčiau iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos perspektyvos. Esant gana sudėtingai situacijai prie valstybės sienos, norėtume apriboti įvairių asmenų patekimą į pasienio ruožą, į pasienio zoną, kadangi būtent ten vyksta šitie veiksmai“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ sakė R.Liubajevas.
„Kalbu apie tuos Europos Sąjungos piliečius, kurie atvyksta į pasienio ruožą, prie užkardų, kur šiuo metu apgyvendinti neteisėti migrantai. Tai yra tie žmonės, kurie bando išvežti ir organizuoti šitų asmenų išvežimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Pirmiausia kalbu būtent apie tuos piliečius, tai yra įvairių ES valstybių arba trečiųjų šalių piliečius, kurie turi leidimus nuolat gyventi Europos Sąjungos valstybėse“, – paaiškino VSAT vadas.
Jis pridūrė kalbantis ir apie tuos asmenis, kurie atvyksta iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
„Priminsiu, kad pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą tam, kad būtų pasienio zonoje, kiekvienu atveju tie piliečiai turėtų kreiptis ir gauti leidimą būti šitoje zonoje. Tad mes kalbame ir apie tokių asmenų šiokį tokį ribojimą pasienio zonoje“, – sakė VSAT vadovas.
Anot jo, tokių asmenų buvimas pasienio zonoje sukelia problemų ir dėl to, kad neatmetama provokacijų iš Baltarusijos pusės tikimybė.
Vidaus reikalų ministerija praėjusią savaitė pranešė siūlanti svarstyti galimą nepaprastosios padėties pasienyje su Baltarusija įvedimą.
Tačiau kol kas jokio sprendimo dėl nepaprastosios padėties nėra ir neaišku, ar bus priimtas.
VRM teigimu, nepaprastosios padėties įvedimas leistų operatyviau imtis būtinų veiksmų, supaprastintų pirkimų procedūras, kariuomenės, kitų priemonių panaudojimą.
Prezidentas Gitanas Nausėda su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu antradienį aptarė įstatymų pakeitimus, kuriais siūloma ekstremaliosios situacijos metu suteikti daugiau galių pasienyje talkinantiems kariškiams. Jie bus teikiami neeilinėje Seimo sesijoje kitą savaitę.
Anot šalies vadovo, siūlomi įstatymo pakeitimai „leidžia karių įgalinimo klausimą spręsti nepereinant prie nepaprastosios padėties įvedimo“.
„Šiandien tokia mūsų pozicija, be jokios abejonės, šita galimybė išlieka, mes esame visomis prasmėmis pasirengę, ar tai būtų prezidento dekretas, ar sesijos metu Seimo sprendimas, įvesti nepaprastąją padėtį, kai tai bus reikalinga“, – antradienį teigė G.Nausėda.
Pirmadienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašė įsakymą, kuriuo leido pasieniečiams apgręžti į Lietuvą vykstančius neteisėtus migrantus ir nukreipti juos į pasienio punktus ar diplomatines atstovybes.
Nepaprastoji padėtis yra ypatingas teisinis režimas, leidžiantis taikyti laikinus naudojimosi fizinių asmenų teisėmis ir laisvėmis apribojimus, įvesti komendanto valandą.
Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir įstatyme nustatytų nepaprastųjų priemonių.
Į Lietuvą šiemet jau pateko daugiau nei 4 tūkst. neteisėtų migrantų, dėl jų antplūdžio Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją.
Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.
