„Galbūt galima padaryti tai, ką XVI a. pradžioje padarė Vilniaus miestiečiai. Būtent Vilniaus miestiečių pastangomis buvo pastatyta Vilniaus gynybinė siena, kuri, kaip žinome, stovėjo iki XVIII amžiaus pabaigos“, – šią savaitę kalbėjo G.Nausėda svarstydamas apie stringančią sienos su Baltarusija statybą.
Tačiau istorikai priminė, kad Vilniaus gynybinės sienos statyba užtruko net 19 metų, o ją pastačius Vilnių ketinusių pulti Krymo totorių nebeliko. Tos sienos statyboje įžvelgiama ir daugiau pamokomų istorijų.
– Kodėl prireikė statyti Vilniaus gynybinę sieną? – „Lietuvos rytas“ paklausė istoriko, humanitarinių mokslų daktaro Kęstučio Katalyno.
– Viskas prasidėjo 1503 metais, kai ėmė puldinėti Krymo totoriai. Kai vieno tokio antpuolio metu totoriai pasiekė Ašmeną, buvo apgultas Nesvyžius, vilniečiai sunerimo. Miestas buvo neįtvirtintas – tik atjok ir plėšk. Pilių įgula buvo nedidelė, pasisamdyti didesnę nebuvo už ką, nes iždas tuščias.
1503 m. pabaigoje Vilniaus magistratas kreipėsi į Lietuvos didįjį kunigaikštį Aleksandrą prašydamas duoti įsakymą statyti miesto gynybinę sieną, kurią miestiečiai pasižadėjo patys ir sumūryti.
– Ar tuo metu gynybinės sienos kituose Europos miestuose jau buvo pastatytos?
– Europos miestai gynybinių sienų tuo metu jau nebestatė, o Vilniaus gynybinė siena buvo anachronizmas. Gal todėl Vilniaus architektūra taip drastiškai skiriasi nuo Vakarų Europos miestų, kur visi pastatai sukišti į mažytį žemės gabaliuką, apjuostą gynybine siena ir stiebiasi į viršų.
Vilniaus siena buvo visiška anomalija. Gynybinei miesto sienai reikia gynėjų. Kuo siena trumpesnė – tuo tankiau jie stovi ir efektyviau gina. O Vilnius buvo išsidriekęs plačiai ir kai miestiečiai sugalvojo jį aptverti siena, prireikė 3 kilometrų statinio.
– Kodėl totoriai nutarė puldinėti Vilnių?
– Tuo metu Krymo totoriai vertėsi plėšikavimu. Maža to, juos buvo lengva papirkti. 1503–1504 m. totoriai buvo papirkti, kad puldinėtų Lietuvą. Totoriai tai mielai darė, nes šitaip gaudavo dvigubą atlyginimą – ir prisiplėšdavo, ir dar pinigų iš Maskvos gaudavo.
Bet buvo ir tęsinys. 1505 metais Krymo chano Menglio Girėjaus sūnūs vadovavo milžiniškam antpuoliui prieš Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę ir maskvėnai tuomet kaltino, kad „totorius papirko niekšai lietuviai“.
Taigi konfliktas buvo išspręstas diplomatinėmis priemonėmis, o ne statant sieną.
– Kodėl Vilniaus sienos statyba taip ilgai užtruko?
– Dabar statant užtvaras su Baltarusija iškilo problemos dėl vielos, o prieš 500 metų buvo problemų dėl vadybos.
Vilniaus vaivada Radvila pažymėjo vietą, kurioje stovės gynybinė siena, ir kiekvieno sklypo savininkas privalėjo tą atkarpą pastatyti savo lėšomis.
Tiems, kurie nenorėjo sienos statyti, nurodyta nešdintis iš Vilniaus miesto – kurtis už sienos. Jų sklypą perimdavo tie, kurie norėjo ją statyti. Daugelis nenorėjo.
Kaip gynybinis įtvirtinimas siena irgi buvo abejotina. Lengvąją totorių kavaleriją gal ir būtų atrėmusi, bet prieš artileriją būtų atsilaikiusi gal valandą. Antai 1582 metais Steponas Batoras šturmavo Pskovą ir 5 metrų storio gynybinę sieną pralaužė per 4 valandas.
– Ar 19 metų statyti gynybinę sieną tais laikais buvo laikoma ilgu laiko tarpu?
– Taip, tai labai ilgas laikas. Juk ties pamatais sienos storis – 2,1 metro, o šaulių galerijos lygyje – viso labo 90 centimetrų. Plytų netrūko – jos degtos dešiniajame Neries krante, kur dabar tovi apleisti Sporto rūmai.
Sienos savame sklype statyba miestiečiui prilygo nedidelio namelio statybos kainai, tai nebuvo labai brangu.
– Kai gynybinę sieną vilniečiai galų gale pastatė, totoriai, ko gero, to net nesužinojo?
– Ne, totoriai turėjo kitų interesų ir Vilniaus nebesiruošė pulti.
Bet siena labai neblogai pravertė kovai su kontrabanda. Patekti į Vilniaus miestą buvo galima tik pro vienus iš devynerių vartų, o ten jau reikėjo mokėti mokesčius už įvežamas prekes.
Kai kildavo kokia nors epidemija, vartai būdavo uždaromi. Tai buvo labai efektyvi priemonė prieš plintančias ligas.
Siena gynybai panaudota vieną vienintelį kartą Tado Kosciuškos sukilimo metu 1794 metais. Rusų pulkai atakavo per Aušros ir Subačiaus vartus ir sukilėliai juos atrėmė.
Tačiau tada rusai sugrįžo su artilerija ir sudegino pusę Vilniaus. Jėgos buvo nelygios.
Politikai suka galvą, migrantai plūsta
Lietuvai susiduriant su neteisėtų migrantų antplūdžiu iš Baltarusijos prezidentas G.Nausėda užvakar Prezidentūroje surengė susitikimą su premjere I.Šimonyte ir parlamentinių partijų lyderiais.
Anot G.Nausėdos, politikai laikosi bendros užsienio politikos krypties, tačiau dėl šiuo metu kylančių problemų mato skirtingus sprendimo būdus. Siūlyta stiprinti valstybės sienos apsaugą, griežtinti sankcijas Minsko režimui, glaudžiau bendradarbiauti su ES institucijomis, ieškoti kontaktų su Baltarusijos valdžios atstovais.
Penktadienį paskelbta, jog per parą sulaikyti dar 137 migrantai, neteisėtai kirtę Baltarusijos ir Lietuvos sieną. Dauguma jų turėjo Irako dokumentus ar prisistatė šios šalies piliečiais.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti beveik 3300 neteisėtų migrantų – per 40 kartų daugiau, nei buvo per visus 2020 metus.
Ketvirtadienį iš pasienio užkardų 380 migrantų buvo perkelti į Rūdninkų poligoną Šalčininkų rajone, kur įrengtas palapinių miestelis.
Vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė kreipėsi į Slovėnijos vidaus reikalų ministrą Alešą A.Hojsą prašydama surengti neeilinę Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrų tarybą.
