Tokius šiurpius klausimus nori nenori kelia tragikomiškas ginčas dėl to, ar dėl nelegalių migrantų iš Baltarusijos skelbti rytiniame pasienyje nepaprastąją padėtį.
Bent valdžios viršūnėse padėtis iš tiesų nepaprasta. Antai Vidaus reikalų ministerija, vadovaujama konservatorės A.Bilotaitės, siūlo Vyriausybei prašyti Seimo įvesti nepaprastąją padėtį rytinio pasienio ruože – iš esmės įteisinti tiesioginį valdymą, suvaržyti žmonių teises, laisves, netgi privatų gyvenimą, o atrišti rankas kariuomenei.
To paties nori ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius L.Kasčiūnas.
O kitas konservatorius krašto apsaugos ministras A.Anušauskas laikosi priešingos nuomonės.
Pasak jo, tokia padėtis kol kas nepribrendo, nes dar nėra grėsmės valstybės konstitucinei santvarkai ir visuomenės rimčiai.
Taip pat mano ir kai kurie kiti valdančiajai koalicijai priklausantys Seimo komitetų vadovai, dalis opozicijos.
Bet svarbiausia, kad antradienį fronto linijoje su karine uniforma pasirodęs pats vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas G.Nausėda paskelbė, kad irgi nemato tos padėties būtinybės ir galimybės, o valdžiai esą reikia daugiau kalbėtis su žmonėmis. Be to, prezidentas žadėjo kviestis visų šalies pagrindinių partijų vadovus susitarti dėl kažkokių „pagrindinių principų“.
Taigi kokią žinią visuomenei siunčia šie ginčai ir valstybės vadovo raginimai pagaliau dėl kažko susitarti?
Juk pas tą patį prezidentą vyko jau net du Valstybės gynimo tarybos posėdžiai, o iš aiškiausių pozityvių rezultatų regime tik kelis kilometrus spygliuotos vielos, nutiestos pasienyje. Natūralu, kad visuomenei gali kiti klausimas: apie ką jie ten kalba tuose posėdžiuose ir kas iš to malimo liežuviu?
