Antrą mėnesį trunkančioje migrantų krizėje – jokių vilties ženklų. Tik vis didėjanti sumaištis.
Pasieniečiai kasdien skelbia rekordinį nelegaliai sieną kirtusių migrantų skaičių, juos prižiūrėti turintys pareigūnai patys vos apsigina nuo įtūžusių protestuotojų, o politikai nesutaria, tai – jau nepaprastoji padėtis ar dar ne.
Skelbti nepaprastąją padėtį pirmiausia pasiūlė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Tokį pasiūlymą ji pateikė po pirmadienį Rūdninkų poligone (Šalčininkų r.) įvykusio pareigūnų ir prieš migrantus protestuojančių gyventojų susirėmimo.
Bet ministrė sulaukė griežto prezidento Gitano Nausėdos atsako, kad skelbti nepaprastąją padėtį dar anksti, nes pati Vidaus reikalų ministerija (VRM) dar nepanaudojo visų turimų rezervų.
Šalies vadovas teigė, kad spręsdama migrantų krizę valdžia pirmiausia turi tartis su vietos bendruomenėmis, kalbėtis su gyventojais, savivaldybėmis, o konfliktai kilo dėl to, kad pačioje pradžioje buvo kalbama iš jėgos pozicijų.
Po konflikto šalia Rūdninkų poligono policija sulaikė apie dešimt protestuotojų, kiti buvo tramdomi ašarinėmis dujomis.
Vidaus reikalų ministrei ir kai kuriems politikams prakalbus apie gerai organizuotas protesto akcijas, G.Nausėda ragino juos neieškoti priešų šalies viduje, nes jų nėra: „Jei kas mėgina ant šio politinių galimybių stalo palesioti trupinių, tai geriau palikti šį darbą žvirbliams.“
Policijai – sunki našta
Seimo opozicijos lyderis, buvęs premjeras Saulius Skvernelis pastebėjo, jog politikų nesusikalbėjimo įkaite ne pirmą kartą tapo policija.
„Labai gaila, kad policija turi taisyti politikų klaidas, naudoti, manau, tikrai proporcingą jėgą, bet prieš savo žmones. Policija tai turėjo padaryti, nes patekimas į VRM žinybinį objektą negali būti blokuotas, bet žmonėms pasiųstas blogas signalas. Ir vėl policija atsidūrė tarp dviejų barikadų pusių“, – sakė buvęs policijos generalinis komisaras S.Skvernelis.
Jam ši situacija priminė dėl išgalvotos pedofilijos sukeltą skandalą 2009 metais: „Ne vieną mane stebina tai, kad dabartinė valdžia sugeba kartoti tas pačias klaidas, kurias darė 2009 metais, – sukelti šalyje visišką chaosą ir pasimetimą.
Nežinau, kodėl jiems taip nesiseka, bet lipama ant to paties grėblio, atrodo, kad einama ta pačia kryptimi.“
Gynybai reikia plano
Seimo opozicijos lyderio teigimu, šiuo metu susiklosčiusią situaciją lėmė „bravūriška, kartais komjaunuoliška užsienio politika“: „Jeigu imiesi veiksmų prieš kitos valstybės galbūt nelegaliai išrinktą vadovą, turi įvertinti visas pasekmes.“
S.Skvernelio teigimu, iš šios situacijos galimos dvi išeitys: diplomatinis kelias arba sienos gynimas: „Pirmas kelias yra sunkiai tikėtinas. Antras kelias yra ginti savo sieną. Jei, kaip skelbia valdantieji, vyksta hibridinis karas prieš Lietuvą, tai kariaukime.
Bet kariauti reikia protingai, su galva, turint planą.“
Buvusio policijos vadovo ir vidaus reikalų ministro nuomone, norint ginti savo sieną, reikia turėti labai aiškų planą, su kuriuo reikia supažindinti visuomenę.
Vien viela neapsaugo
Kelis kilometrus spygliuotos vielos – koncertinos – ištiesimą S.Skvernelis pavadino visišku nesusipratimu, nes propagandiniais tikslais pastatyta tvora keturių kilometrų ruože nieko nereiškia: „Turbūt kariškiai turėjo paaiškinti, kad ji efektyvi tik tada, kai yra kompleksiškai derinama su tvora, montuojama ant jos viršaus.
Jei norime fiziškai užtverti sieną, tai ir reikia padaryti.“
Jis pasigedo ir bendro politikų sprendimo dėl kariuomenės naudojimo pasienyje.
S.Skvernelio nuomone, reikėtų atskirti ir į Lietuvą patekusius nelegalius migrantus: „Visi vyrai nuo 16 iki 60 metų turi būti vertinami kaip potencialus pavojus valstybei.
Nežinome, iš kur jie atvyko, kokia jų praeitis. Jie turėtų būti izoliuojami atskirai. Dėl šeimų ir moterų su vaikais turėtų būti priimtas atskiras sprendimas.“
S.Skvernelio teigimu, atskirai turėtų būti laikomi ir rusakalbiai migrantai, kurie gali būti atvykėliai iš Čečėnijos: „Žinome praeitį ir istoriją. Šie asmenys gali būti atsiųsti su specifine užduotimi – destabilizuoti padėtį šalyje.“
Pasigedo prezidento
Opozicijos lyderis pasigedo ir prezidento G.Nausėdos veiksmų: „O kurgi mūsų valstybės vadovas, kuris žadėjo sodinti politines partijas prie apskritojo stalo, krizės atveju ieškoti politinio sutarimo, ją spręsti?
Mes šių veiksmų kol kas tikrai nematome. Jei valstybė apsisprendė ne kalbėtis diplomatiniais kanalais, bet ginti savo sieną, tvirtai pozicijai reikia bendro politinio sutarimo.“
Prezidento pasigedo ne tiktai opozicijos lyderis. Plakatus su užrašais: „Kur prezidentas?“ laikė ir migrantų apgyvendinimui Šalčininkų rajone besipriešinantys protestuotojai.
Prieš porą savaičių prasidėję taikūs pasienio miestelių gyventojų protestai šią savaitę virto agresyviomis akcijomis, prie kurių prisijungė nuolatiniai protestuotojai iš visos Lietuvos.
Seimo narys Petras Gražulis, dainininkas Romas Dambrauskas, vienas iš šeimų maršo organizatorių Antanas Kandrotas bei dar keli įvairiuose protestuose matomi veikėjai šiomis dienomis važinėjo iš vieno Šalčininkų rajono miestelio į kitą ir kartu su vietos gyventojais priešinosi nelegalių migrantų apgyvendinimui.
Buvo padegtos padangos
Šiose akcijose tvarką palaikę pareigūnai pastebėjo, jog protestuotojų būryje atvykėlių buvo daugiau nei vietos gyventojų.
Vėlų pirmadienio vakarą į Rūdninkų poligoną įsiveržę keli asmenys padegė padangas ir nesunkiai sužalojo du pareigūnus. Įsiveržėliams sutramdyti panaudotos ašarinės dujos.
„Buvo pasikėsinta į mūsų sargybą, du pareigūnai sužaloti. Buvo iškviestos mūsų specialiosios pajėgos, kurios atblokavo įvažiavimą ir išvažiavimą, viduje užgesino gaisrą“, – apie išpuolį pasakojo Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas Ričardas Pocius.
Pasak VST vado, į teritoriją protestuotojai įsiveržė tarp 21 ir 22 valandos, bet poligono darbuotojai iki 5 val. ryto negalėjo nei išvažiuoti, nei įvažiuoti į teritoriją. Iki paryčių nesiskirstė ir aktyviausi protestuotojai.
R.Pociaus teigimu, akivaizdu, kad tokiam išpuoliui buvo ruoštasi iš anksto: „Sunkvežimio padangų taip paprastai, su žiebtuvėliu, nepadegsi. Buvo praeita ne pro įėjimo ir išėjimo punktą, bet iš kitos tvoros pusės, kur tvora yra silpna, pažeidžiama.“
Kovoja ne vietos gyventojai
Anot R.Pociaus, įsiveržėliai priešinosi pareigūnams, nepakluso jų reikalavimams, todėl teko panaudoti ašarines dujas. Pareigūnus sužeidę pažeidėjai buvo perduoti policijai.
Po susirėmimo su pareigūnais dėl nedidelių sužalojimų pretenzijų turėjo ir trylika protestuotojų.
Jie prie poligono susirinko tam, kad užstotų kelią sunkvežimiams, kurie atvežė migrantams apgyvendinti skirtas palapines ir kitą įrangą.
Šioje akcijoje dalyvavę vietos gyventojai įsitikinę, jog padangas padegė ir į konfliktą su pareigūnais įsivėlė kas nors iš atvykėlių. „Jei tai būtų padarę mūsiškiai, visi žinotume“, – kalbėjo vienas akcijoje dalyvavusių gyventojų.
Po riaušėmis virtusios protesto akcijos šalia Rūdninkų poligono policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas teigė, jog tai nebuvo vietos gyventojų protestas prieš migrantų apgyvendinimą: „Galime aiškiai pasakyti, kad ši akcija turi visus gerai suplanuotos akcijos požymius, ir tai nėra tik nedidelis vietinės bendruomenės protestas dėl galimo migrantų apgyvendinimo jų aplinkoje, šalia jų namų.“
Poligonas – toli nuo namų
Vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė po šio išpuolio kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Valstybės saugumo departamentą.
Ministrės teigimu, tai, kas įvyko pirmadienio vakarą, yra nusikaltimas: „Tokiame sukarintame objekte, kuris turi specialų statusą, tokie veiksmai yra neleistini.“
Šią akciją provokacija pavadinusiai A.Bilotaitei kilo klausimų, ką susirinkę žmonės gynė: „Rūdninkų poligonas yra Viešojo saugumo tarnybos pratybų vieta, kuri yra sukarinta. Tai yra specialiosios paskirties objektas, kuriame yra užtikrinta apsauga, yra tvora, vaizdo kameros.
Ši teritorija yra atokiau nuo gyvenamųjų vietovių.“
Trikdo pasieniečių darbą
Po šio incidento ministrė Vyriausybei pasiūlė pasienio savivaldybėse įvesti nepaprastąją padėtį.
A.Bilotaitės teigimu, neteisėtų migrantų skaičius netrukus pasieks 3000. Dauguma jų šiuo metu apgyvendinti pasienio užkardose, o pasieniečiai, užuot saugoję sieną, turi rūpintis migrantų apsauga ir spręsti su jų apgyvendinimu susijusias problemas.
„Užkardos nėra tinkamiausia vieta neteisėtiems migrantams toliau būti. Todėl mūsų tikslas – kuo greičiau šiuos žmones iškelti į kitas laikino apgyvendinimo vietas. Viena tokių – Rūdninkų poligonas“, – teigė ministrė.
Sulaukė netikėtų svečių
Protestais buvo sutiktas ir VRM sprendimas apgyvendinti migrantus kitame Šalčininkų rajono miestelyje – Dieveniškėse.
Gyventojai piktinosi, kad apie planuojamus apgyvendinti migrantus jie pirmiausia sužinojo ne iš valdžios, o iš spaudos, kad su jais nebuvo tariamasi.
Kasdien prie Marijos skulptūros melstis rinkdavęsi Dieveniškių gyventojai dabar savo teritoriją saugo visą parą.
Trečiadienį apie 5 valandą ryto tiesiai pas protestuotojus atėjo sieną ką tik kirtę 4 migrantai.
Vietos gyventojams jie teigė atvykę iš Irako. Kurį laiką su protestuotojais bendravę atvykėliai teigė už kelionę iki Lietuvos sienos sumokėję maždaug po 3000 eurų. Miestelyje pasirodę migrantai netrukus buvo perduoti pareigūnams.
Ministrei siūlo trauktis
Prieš kelias dienas Vyriausybei per 2000 parašų įteikę ir dieną naktį protestuojantys Dieveniškių gyventojai vakar iš A.Bilotaitės išgirdo pažadą pabėgėlių šiame miestelyje kol kas neapgyvendinti.
Kiek anksčiau ministrė tokį pažadą davė ją į Seimą išrinkusiems Grigiškių gyventojams.
A.Bilotaitės veiksmus stebintis buvęs vidaus reikalų ministras S.Skvernelis teigė, jog geriausias ir mažiausiai emocijų valstybėje keliantis žingsnis būtų ministrės atsistatydinimas: „Man gaila jos žmogiškai, tikrai žmogus yra ne savo vietoje.
Politinė komanda ir pati ministrė visiškai neturi nei kompetencijos, nei ryžto, nei supratimo, kokiai ministerijai vadovauja ir kaip tą krizę valdyti.“
Ginti ministrės stojęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas svarstė, jog į protestus prieš neteisėtų migrantų apgyvendinimą Rytų Lietuvoje įsitraukia ne tik įvairios politinės jėgos, bet ir žmonės, susiję su kontrabanda: „Kuo mažiau pareigūnų Pietryčių Lietuvoje, tuo jiems turbūt geriau.“
Protestuoja ir migrantai
Neramu ne tik vietose, kur dar tik ruošiamasi apgyvendinti migrantus, bet ir ten, kur jie jau gyvena.
Alytaus rajone, Verebiejų kaime, esančioje mokykloje apgyvendinti iš Baltarusijos neteisėtai patekę migrantai pirmadienį reiškė nepasitenkinimą savo padėtimi – įsikibę į tvorą jie reikalavo laisvės, išmetė maisto davinius, o vėliau reikalavo maisto.
Pasieniečiai apklausti iš Verebiejų išsivežė 16 neramumus galėjusių kurstyti migrantų. Verebiejuose esančioje mokykloje apgyvendinti 167 migrantai.
Dėl migrantų ant kojų buvo sukelti ir Varėnos policijos pareigūnai. Iš migrantų apgyvendinimo vietos Varėnos rajone, Vydenių kaime, pabėgo keturi nelegalai.
Baltarusiai – lyg akli
Lietuvos pareigūnams kasdien kovojant su migrantais Baltarusijos pasienyje dirbantys jų kolegos apsimeta nieko nematantys.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai pastebėjo, jog kai kurie migrantai kelioms valandoms įsitaiso prie pat sienos linijos Baltarusijos pusėje ir laukia patogios progos patekti į Lietuvą.
Antradienio naktį, apie 2 valandą 30 minučių, Švenčionių užkardos pasieniečiai pastebėjo, kaip prie sienos linijos iš Baltarusijos priėjo trys vyrai ir moteris, bandę neteisėtai patekti į Lietuvą.
Pamatę Lietuvos teritorijoje patruliuojančius VSAT pareigūnus, migrantai kirsti sienos nedrįso. Jie sustojo keliolika metrų nuo sienos linijos ir stebėdami Lietuvos pasieniečius susėdo ant žemės.
Švenčionių užkardos pareigūnai apie galimus sienos pažeidėjus iškart pranešė šį ruožą saugantiems Baltarusijos pasieniečiams.
„Jokios reakcijos nebuvo nei po pirmo, nei po antro, nei po šešto pranešimo. Kaimyninės valstybės pareigūnai išklausydavo informaciją, tačiau asmenų esą nematė ir niekaip nereagavo.
Migrantai ir toliau ramiausiai lūkuriavo, o Lietuvos pasieniečiai stovėjo jų kelyje į Vakarų Europą“, – situaciją pasienyje apibūdino VSAT atstovas Giedrius Mišutis.
171
Tiek iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų sulaikyta antradienį. Tai šių metų rekordas.
Pasieniečiai užfiksavo dar vieną rekordą
Antradienį pasieniečiai sulaikė 171 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusį migrantą. Tai didžiausias šiemet per parą sulaikytų tokių asmenų skaičius.
Bendras šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai patekusių asmenų skaičius antradienį jau perkopė 3 tūkstančius.
Iki šiol daugiausia migrantų (655) buvo įkliuvę Druskininkų savivaldybės ribose, bet po antradienio sulaikymų tokia vieta tapo Šalčininkų rajonas. Čia iš viso sulaikyti 678 sieną kirtę nelegalai.
Varėnos rajone sulaikyti 602, Ignalinos rajone – 437, Švenčionių rajone – 302, Lazdijų – 176 migrantai.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 3027 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra 37 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis.
Šių metų liepą pasieniečiai sulaikė 2366 migrantus, birželį – 473.
Tarp pasienyje su Baltarusija sulaikytų atvykėlių daugiausia Irako piliečių ar jais prisistačiusių asmenų – 1910. Taip pat sulaikyti 191 Kongo, 129 Kamerūno, 83 Rusijos, 81 Irano, 78 Gvinėjos, po 77 Afganistano ir Sirijos piliečius.
