Didžiausiame šalies kurorte 100 tūkstančių gyventojų užvakar teko 243,6 naujo ligos atvejo, o vakar šis rodiklis jau buvo pasiekęs 274.
Bet Palangos meras Šarūnas Vaitkus tvirtino, kad tokiam skaičiavimui taikoma Statistikos departamento metodika vasaros metu iškreipia realią situaciją, nes kurorte nustatyti susirgimo koronavirusu atvejai dalijami iš čia gyvenamąją vietą deklaravusių 16,5 tūkst. asmenų skaičiaus.
Tuo metu vidurvasarį kurorte trumpam apsistoja gerokai per 100 tūkst. žmonių.
„Antai antradienį buvo skelbiama, kad Palangoje serga 35 asmenys, tačiau iš jų – tiktai 18 palangiškių.
Kita dalis sergančiųjų – į kurortą atvykę pailsėti, laikinai užsidirbti žmonės ar kaimyninių savivaldybių gyventojai, kurie yra prisiregistravę pas Palangoje dirbančius šeimos gydytojus“, – aiškino kurorto vadovas.
Palangiškių – mažuma
Anot Š.Vaitkaus, tokia iškreipta statistika pateikia neteisingą pandemijos vaizdą Palangoje.
Prie jūros susiruošę poilsiautojai gali pamanyti, kad kurorte yra didžiausia galimybė užsikrėsti koronavirusu, nesaugu, nors iš tikrųjų taip nėra.
Kurortui neteisingą skaičiavimą Š.Vaitkus iliustravo liepos 21 dienos pavyzdžiu. Tą dieną Statistikos departamentas paskelbė, kad Palangoje susirgo 8 asmenys.
Netrukus paaiškėjo, kad vienas atvejis buvo dubliuotas: matyt, vieno asmens testavimo rezultatas dar kartą buvo patvirtintas pakartotiniu testavimu.
Iš tą dieną užsikrėtusių 7 asmenų tik trys buvo Palangos gyventojai.
Vienas susirgęs sezoninis darbuotojas buvo iš Kazlų Rūdos, kitas – Kretingos rajono gyventojas yra prisiregistravęs Palangos pirminės sveikatos priežiūros centre. Abiem atvejais susirgusieji užsikrėtė nuo šeimos narių.
Dar vienas susirgęs buvo iš Šiaulių, o su ketvirtuoju užsikrėtusiuoju Visuomenės sveikatos centro specialistams nepavyko susisiekti.
Dar kitas atvejis – Anglijoje dirbantis neskiepytas panevėžietis atostogavo Palangoje. Čia blogai pasijutęs išsityrė. Nustačius susirgimą koronavirusu buvo paguldytas į Klaipėdos ligoninę. Bet ir šis susirgęs asmuo pagal statistiką buvo priskirtas Palangai.
Apribojimų grėsmė
Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė sakė, kad į mieste veikiantį mobiliojo testavimo punktą ateina nemažai poilsiautojų. Jie testuojasi norėdami gauti galimybių pasą ar pajutę karščiavimą.
Tačiau kodėl pasitaikę susirgimo atvejai priskiriami Palangai, nors susirgę poilsiautojai karantinuotis dažniausiai išvyksta į savo namus kitose savivaldybėse?
„Aišku, gali pasitaikyti, kad susirgę vasarotojai turi galimybę karantinuotis Palangoje. Ir užsikrėtusius sezoninius darbuotojus galima būtų priskirti Palangai, nes tuo metu jie čia trumpam apsigyvena.
Bet tuomet ir susirgusiųjų atvejus dalinkime ne vien iš oficialių Palangos gyventojų skaičiaus, o iš visų šiuo metu kurorte apsigyvenusių asmenų“, – teigė A.Kilijonienė.
Direktorė nuogąstavo, jog jeigu ir toliau Palangai bus priskiriami čia fiksuojami visi COVID-19 susirgimo atvejai, per likusį vasaros mėnesį kurortas gali patekti į juodąją zoną.
Tuomet į tai neišvengiamai sureaguos Vyriausybė, Palangos savivaldybė privalės mieste apriboti visuomeninę veiklą: uždrausti renginius, gal uždaryti kavines, rudenį neleisti vaikų į mokyklas.
Neįmanoma suskaičiuoti?
Palanga šį susirgimų skaičiavimo metodikos trūkumą yra nurodžiusi Sveikatos apsaugos ministerijai. Jos vadovai pripažino, kad toks skaičiavimas iškreipia realų vaizdą.
Bet Vilniaus pareigūnai skėsčiojo rankomis ir aiškino nieko negalintys pakeisti, nes neįmanoma bent apytiksliai suskaičiuoti vasarą Palangoje laikinai apsigyvenusių žmonių.
Kurorto meras kreipėsi į Statistikos departamento vadovus ir pasiūlė taikyti alternatyvų skaičiavimą – oficialioje statistikoje skelbti papildomą informaciją apie nustatytus naujus COVID atvejus tarp Palangoje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir atitinkamai skaičiuoti susirgimo atvejus per 14 parų 100 tūkst. gyventojų.
„Lietuvos rytui“ pamėginus susisiekti su Statistikos departamento generaline direktore Jūrate Petrauskiene, žurnalistas buvo nukreiptas į Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyrių. Jo specialistė Birutė Stolytė paaiškino, kad mobiliuosiuose testavimo punktuose pasitenkinama paties asmens nurodoma gyvenamąja vieta.
Vėliau Visuomenės sveikatos centrui aiškinantis užsikrėtimo aplinkybes susirgusiojo deklaruota gyvenamoji vieta patikslinama, bet į operatyviąją statistiką patenka pirminė informacija.
Skyriaus patarėja Eglė Vankevičė teigė, kad tokiai susirgusiojo identifikavimo tvarkai dar prieš vasarą buvo pritarusios visos suinteresuotos institucijos.
Esą aklai vadovautis vien deklaruota gyvenamąją vieta būtų klaidinga, nes ji dažnai nesutampa su realia.
