„Lietuvoje stebime atvejų augimą. Per vakar dieną buvo nustatyti 337 atvejai – tokio skaičiaus nematėme nuo birželio pradžios.
Šiuo metu ligoninėse gydoma 118 pacientų. Optimistiškiau nuteikia tai, kad gana žemas mirčių skaičius. Lietuva paliko žaliąją zoną liepos 15 dieną. jau praėjo praktiškai dvi savaitės, o Lietuvoje fiksuotos trys mirtys nuo COVID-19 – tas skaičius tikrai nėra didelis“, – nuotolinės spaudos konferencijos metu sakė M.Stankūnas.
Vis dėlto, vienas koronaviruso pandemijos rodiklis – rekordinis.
„Efektyvus viruso reprodukcijos dydis, mūsų paskutiniais skaičiavimais, siekia 1,53. Pasižiūrėjus į praeitį, matome, kad jis yra rekordinis – tokio aukšto lygio mes nesame fiksavę nuo Sveikatos ekspertų tarybos veiklos pradžios. Paskutinėmis dienomis jis tikrai labai didelis“, – įvardijo profesorius.
Užsikrečia jauni žmonės
M.Stankūnas pažymi, kad praėjusią savaitę 66 proc. visų naujų užsikrėtimų buvo nustatyti 20-49 metų amžiaus grupėje. 18 proc. buvo amžiaus grupėje nuo 0 iki 19 metų. Tuo metu tik 16 proc. vis naujų atvejų sudarė 50 metų ir vyresni šalies gyventojai.
„Apibendrinant galima sakyti, kad dabartinė banga – jaunų žmonių banga“, – kalbėjo profesorius.
Nuo pandemijos pradžios iki šių metų balandžio pabaigos stacionare nuo COVID-19 buvo gydyti 562 vaikai nuo 0 iki 17 metų amžiaus. 58 proc. stacionare gydytų vaikų buvo nuo 0 iki 6 metų. Tačiau tik 2,2 proc. visų stacionare gydytų asmenų buvo vaikai.
M.Stankūnas: tokio pačio karantino turėtume išvengti
Tuo metu vertindamas dar vieno griežto karantino Lietuvoje galimybę M.Stankūnas teigė manantis, kad jo turėtume išvengti.
„Manau, kad Lietuvoje tokio karantino, kokį turėjome šiais metais, turėtume išvengti. Aš pats pasisakyčiau už tokį karantiną, jeigu situacija pasikeistų esmingai – jei atsirastų tokia atmaina, kuri būtų visiškai atspari vakcinoms, jos tiesiog neveiktų. Ir mes vėl atsidurtume tokioje pačioje situacijoje, kokioje buvome praėjusių metų pabaigoje, kada vienintelis būdas kovoje su pandemija ir buvo tas karantinas", – įvertino profesorius.
Anot jo, matant naujausius duomenis apie Delta atmainą – jog vakcina ženkliai sumažina apimtis stacionare, mirčių apimtis, tokio karantino skelbti nereikia.
Palaiko privalomą medikų skiepijimą
Kitas sveikatos ekspertų tarybos narys, LSMU prorektorius Kęstutis Petrikonis teigė, jog siūloma planinių paslaugų teikimo gydymo įstaigose nebestabdyti, nepriklausomai nuo pandeminės situacijos. Išlaikyti norima ir kontaktines ir pirmines gydytojo konsultacijas.
K.Petrikonio teigimu, itin svarbu pasirūpinti, sergančiai kitomis ligomis, nes COVID-19 pandemijos pabaiga jau šalia.
„Reikia pasakyti, kad mes matome pandemijos pabaigą. Sunku pasakyti, kiek ji dar užtruks, pusmetį, ar daugiau. Bet pabaiga jau matosi. Todėl būtina išsaugoti žmones nuo ligų, kurias galima sustabdyti, išvengti jų komplikacijų“, – pabrėžė profesorius.
Jis akcentavo, kad epidemiologinė situacija turi būti vertinama ir pagal COVID-19 pacientų užimtų lovų skaičių. Tai padėtų įvertinti ir medicinos pasalugų teikimo galimybes.
K.Petrikonis teigė, kad ekspertai siūlo ir vieną nepopuliarų sprendimą – privalomą medicinos darbuotojų skiepijimą nuo COVID-19.
„Matome, kad ligoninių darbuotojų yra pasiskiepiję net ir virš 90 proc. Bet norint išsaugoti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas […] mūsų manymu, turėtų būti privalomas skiepijimas tas paslaugas teikiantiems specialistams. Tai leistų garantuoti, kad ir pandemija greičiau slūgs, virusas neplis gydymo įstaigose“, – paaiškino profesorius.
Ar vaikai grįš į mokyklas?
Nors vakcinacijos tempai išaugo, pasiskiepijimo lygis šalyje prezidentūros dar netenkina. „Matome pozityvių ženklų, tačiau bendras vakcinacijos lygis vis dar per žemas“, –po susitikimo žurnalistams sakė Prezidento vyriausioji patarėja, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Irena Segalovičienė
Ji pabrėžė, kad vakcinų Lietuvoje yra daugiau nei pakankamai. Jų pagalba ir tikimąsi įveikti pandemiją. „Mokslo duomenys šiandien rodo įspūdingą vakcinų poveikį, apsaugantį tiek nuo mirties, tiek nuo komplikacijų ar simptominio gydymo“, – sakė I.Segalovičienė.
Anot jos, Prezidentas laikosi pozicijos, kad vakcinaciją reikia skatinti motyvuojant žmones.
Aptartos ir problemos, su kuriomis pandemijos akivaizdoje susiduria švietimas. I.Segalovičienė akcentavo, kad keliamas ambicingas tikslas – vaikų mokymą vėl vykdyti kontaktiniu būdu, nes nuotolinis mokymas, anot jos, parodė „didelę žalą vaikų gerovei“.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys yra pastebėjęs, kad iki šiol nepasiskiepijo apie 21 tūkst. švietimo srities darbuotojų.
I.Segalovičienė tvirtino, kad paskiepyti 74 proc. šio sektoriaus darbuotojų. O tai, pasak jos, yra nemažas skaičius. Prezidento patarėja taip pat svarstė, kad dalis mokytojų jau persirgo.
„Tiek nacionalinių, tiek savivaldos, tiek švietimo įstaigų ir mokyklų vadovu lygiu, tai yra klausimas, kaip įtikinti dirbti, motyvuoti mūsų švietimo bendruomenę. Kontaktinis ugdymas yra prioritetas. Todėl prezidentas švietimo bendruomenę kviečia pasiskiepyti kuo skubiau ir taip pasiruošti rudeniui“, – teigė I.Segalovičienė.
