„Aš turiu pasakyti, kad aš girdžiu labai labai keistus pastebėjimus ministrų atžvilgiu, ypatingai ministro G.Landsbergio. Priekaištauti ministrui G.Landsbergiui dėl to, kas yra LR užsienio politika virš 20 metų, yra, mano supratimu, kažkoks nesusipratimas.
Lietuva praėjusioje Seimo kadencijoje nepripažino Baltarusijos rinkimų rezultatų, priėmė labai griežtai juos vertinančią Seimo rezoliuciją, už kurią balsavo visos parlamentinės partijos, galbūt išskyrus vieną kitą Seimo narį, kuris turi atskirą nuomonę įvairiais klausimais.
Lėktuvą užgrobė tikrai ne ministras G.Landsbergis, o Baltarusijos režimas. Ten buvo 100 mūsų piliečių, sekė ES nustatytos sankcijos, dėl kurių buvo sutarta EVT. Tai man, tiesą sakant, šita kritika yra nesuprantama“, – tvirtina ministrė pirmininkė.
I.Šimonytei keistai skamba ir priekaištai dėl po G.Landsbergio vizito į Iraką padvigubinto iš šios šalies į Baltarusiją vykdomų reisų skaičiaus. Pasak jos, apie tokius planus buvo žinoma dar birželį.
„Man atrodo, čia yra iš tų atvejų, kad jeigu ką nors darysi, gausi per kepurę, ir jeigu nieko nedarysi, taip pat gausi per kepurę. Ministras G.Landsbergis bent jau pabandė. O bandymas sieti padidėjusį reisų skaičių su ministro vizitu yra daugiau negu juokingas, nes informacija apie tai, kad ketinama didinti keleivių skaičių, buvo žinoma turbūt jau nuo birželio pradžios.
Tai, kad diskusijos su tokiomis šalimis nebūna ypatingai lengvos, turbūt to nereikia slėpti. Būtent dėl to ir reikalaujame, kad šiose diskusijose aktyviai dalyvautų ES, kuri turi visiškai kitus svertus ir galimybes derėtis, pasiūlyti abiem šalims svarbių aspektų, į kuriuos galėtų įtraukti ir tuos klausimus, kurie dabar yra labai aktualūs mums.
Tikrai aš šitą kritiką vertinu kaip nesusipratimą. Ir labai džiaugiuosi, kad prezidentas vakar priminė, kad užsienio politika Baltarusijos atžvilgiu yra tikrai ne ministro G.Landsbergio sugalvota“, – pažymėjo Vyriausybės vadovė.
Premjerė stojo ir į nemažai kritikos strėlių dėl migrantų krizės šiuo metu sulaukiančios vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės pusę.
„Kalbant apie vidaus reikalų sistemą, man labai gaila, kad daug dalykų būtų galima padaryti greičiau ir efektyviau, tačiau natūralu, jog atsiranda erdvės tam tikriems politiniams – tiek vietiniams, tiek nacionaliniams – procesams, kurie gal būtų suprantami kaip kritika Vyriausybei.
Kuomet yra ekstremali situacija ir daug dalykų tenka daryti greitai, tuos dalykus darant pasitaiko ir klaidų. Tačiau aš matau ir kitokio veikimo, t.y. bandymo trukdyti iš esmės vidaus reikalų sistemai, ir ministrei taip pat dirbti savo darbą“, – apgailestavo I.Šimonytė.
Anot jos, pasieniečiai taip pat galėtų efektyviau vykdyti savo pareigas, jeigu neturėtų tuo pat metu rūpintis užkardoje esančiais migrantais, kurių negalima pervežti į kitas lokacijas, nes tam priešinasi patys žmonės.
„Tačiau užkardoje esančius migrantus išvežti į kitas lokacijas, kur jais būtų galima pasirūpinti centralizuotai ir ne pasieniečių rankomis, yra trukdoma. Ir trukdoma sąmoningai.
Natūralu, kad ministrė ir Vyriausybė susilaukia daug kritikos, aš tą kritiką priimu ir stengiamės taisytis ten, kur galime taisytis, bet gaila, kad šitame procese yra nemažai veikimo, kurį aš galėčiau įvardyti kaip piktybišką“, – pridūrė I.Šimonytė.
I.Šimonytė: tai yra politinis pasipriešinimas
Premjerė I.Šimonytė taip pat sureagavo į ketvirtadienį planuojamą protesto akciją prie Vyriausybės prieš nelegalių migrantų apgyvendinimą Dieveniškėse.
„Kai gyventojai reiškia savo nuomonę įvairiais jiems aktualiais klausimais, tą vertinu visiškai normaliai. Klausimas yra kitas – kokie sprendimai galėtų būti pasiūlyti. Vyriausybė yra pasirengusi tuos pasiūlymus pateikti tam, kad ir bendruomenė, ir Vyriausybė galėtų rasti kompromisą“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Jos teigimu, daugeliu atveju kompromisą rasti įmanoma, su savivaldybėmis diskusija vyksta konstruktyviai.
„Dieveniškių atveju, deja, diskusija neatrodo konstruktyvi, nes neatrodo, kad kas iš viso norėtų girdėti kokį nors Vyriausybės pasiūlymą, kaip tik „ne mano užpakaliniame kieme“, kaip sakoma anglų kalba. Vertinu tai tiesiog kaip būdą pagarsinti savo poziciją įvairiose vietose“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
I.Šimonytė pažymėjo, kad visos pasienio savivaldybės susiduria su migrantų problema, tačiau dalis jų iš tiesų stengiasi ieškoti išeičių.
„Dalis savivaldybių sprendžia grynai praktines problemas, kurios, taip, yra nepatogios, yra vietos bendruomenių pasipiktinimas ir įtampos, kurias Vyriausybė yra pasirengusi kaip įmanoma spręsti, siūlydama ir papildomą apsaugą, ir finansinius išteklius savivaldybėms.
Tačiau, deja, yra tam tikrų atvejų, kaip ir čia, kai klausimas yra sprendžiamas ne tas. Tai yra tiesiog politinis pasipriešinimas, politinė darbotvarkė.
Kada kai kurie asmenys, kurie dabar nėra įsteigę politinio judėjimo, bet, akivaizdu, yra pakeliui tai daryti, dalyvauja visur, kur tik Vyriausybė tariasi su vietos valdžia dėl sprendimų priėmimo, sunku tą vertinti kaip konstruktyvų protestą“, – įvertino premjerė.
„Jei nebus galimybės žmonių iškelti iš užkardų, tai reiškia, kad pasienio tarnyba negalės tinkamai dirbti savo darbo, todėl, kad turės visą laiką spręsti klausimus, kurie nebūdingi šiai tarnybai. Aš tai vertinu kaip trukdymą tarnybai atlikti savo pareigas“, – apibendrino ji.
