Va, aną savaitę vienas pas mus pasiskiepijo ir kitą dieną nuskendo – gal bloga žmogui pasidarė. Būtų nesiskiepijęs, tai dar gyventų“, – porina giminių susiėjime viena moteriškė kitoms.
Ne šiaip kokia melžėja ar siuvėja, o šeimos gydytoja. Ir dalija patarimus, nes ji – autoritetas. O tokių „šviesuolių“ iškalbos kaina – pusė Lietuvos be skiepų.
Prieš metus per parą būdavo nustatoma vos keletas ar keliolika koronaviruso atvejų, dabar – apie šimtą.
Mąstantys medikai (laimei, tokių dauguma) jau vėl siunčia įspėjimus apie netrukus galbūt persipildysiančias ligonines.
Vis daugiau savivaldybių raudonuoja, o antiskiepininkai ne tik laisvai šlaistosi po prekybos centrus ar paežeres, bet ir marširuoja didmiesčių centruose.
Karantino ribojimai jiems, pasirodo, primena nacių koncentracijos stovyklas Dachau ir Buchenvalde, o privaloma vakcinacija – Holokaustą.
Valdžia vis dar neapsisprendžia, o griebtis – bizūno ar meduolio. Tiesa, pastarųjų išdalyta per akis: skiepų apstu ir jie nemokami, važinėja specialūs skiepobusai ir panašiai.
Kai kurios įmonės netgi siūlo darbuotojams įvairių dovanėlių, kad tik jie apsisaugotų patys ir apsaugotų kitus nuo koronaviruso.
Bet niekas nepadeda. Ar bent ne taip, kaip norėtųsi. Nors per parą paskiepytų gyventojų skaičius viršija tūkstantį, tai – tiktai lašas jūroje.
Botagu galėtų tapti įpareigojimas nesiskiepijusiems nuolat testuotis už savo pinigus. Arba, jei tektų vėl skelbti karantiną, tokiems taikomi kur kas didesni suvaržymai negu jau atkišusiems petį. Tik, aišku, tai virstų naujais mitingais.
O jų metu ir vėl skubėtų šlovės spinduliuose pasišildyti kai kurie politikai.
Antai valstiečių, kurie netgi pasiskelbė palaikantys prieš skiepus ir apskritai dabartinę Vyriausybę bei Seimą nusiteikusius „maršininkus“, viena vedlių A.Širinskienė rimtu veidu svarsto, kad gyventojai turi būti skatinami juos šviečiant, o ne grasinant ar juolab įvedant privalomą vakcinaciją.
Klausimas, kiek žmonių ši veikėja, būdama tokia sąmoninga ir išprususi, „apšvietė“ savo iniciatyva?
A.Širinskienė teisi tik dėl to, kad skiepijimo kampanija buvo pernelyg vangi ir nenutaikyta į tikslines grupes.
Tačiau kai kurioms jų – tašyk devynis kuolus ant galvos, vis viena sąmokslo teorijų neišmuši.
Vis dėlto yra ir trečias kelias – nepigus, užtat įtaigus. Antivakseriams derėtų rengti nemokamas ekskursijas, tik ne į gamtą ar muziejus, bet į morgus. Ten, kur atliekami nuo koronaviruso mirusių žmonių skrodimai. Tinkamai įrengus patalpas būtų galima aprodyti, kaip COVID-19 pažeidžia plaučius, kasą, kepenis ir kitus organus.
Patologai akivaizdžiai pademonstruotų, kaip virusas, o ne skiepai pažeidžia kraujagysles, kaip nuo jo susidaro trombai. Būtų dar geriau, jei šeimos čia atvyktų su mažamečiais, kurie viską pamatytų iš arti.
Jeigu to per maža, iš ligoninių, kuriose gydomi net ir beviltiški COVID-19 sergantys pacientai, galima surengti tiesiogines vaizdo transliacijas (aišku, laikantis asmens duomenų apsaugos reikalavimų), kaip žmogus miršta dusdamas, o medikai jam niekuo negali padėti.
Makabriška? Be jokios abejonės. Galbūt tiek pat, kiek veidmainiška, prisidengus trispalvėmis, reikalauti laisvės užkrėsti kitus tiek koronavirusu, tiek kvailybės bacilomis.
Tik nuo pastarųjų jokių vaistų nėra ir nebus.
Todėl toliau galėsime klausytis, kaip kaimyną praėjus savaitei po vakcinacijos partrenkė automobilis, kitas iš gretimos laiptinės, vos pasiskiepijęs, ėmė ir išsiskyrė su žmona, o štai garbaus amžiaus močiutę skiepytas anūkas išvijo iš namų.
